Ką jau ką, bet ei­les ban­kuo­se prižadėti gali

Link Lietuvos juda 26 euro banknotų drambliai. Bū­tent toks nu­ma­to­mas į Lie­tu­vą at­ke­liau­sian­čių eu­ro ban­kno­tų svo­ris, mo­ne­tos – ap­skri­tai ke­li šim­tai dram­blių. Apie dram­blius, grėb­lius ir tai, ką rei­kia ži­no­ti kiek­vie­nam mū­sų ir ypač ver­slui pa­si­tin­kant nau­ją­ją va­liu­tą – eu­rą.

Au­to­ma­tiš­kai vyk­sian­tys po­ky­čiai

Kad Lie­tu­va nuo ki­tų me­tų įsi­ves eu­rą, klau­si­mų be­veik nie­kam ne­ke­lia, iš­sky­rus Eu­ro­pos Są­jun­gos val­di­nin­kus, ku­rie le­mia­mą žo­dį tars lie­pos 25-ąją. Jau da­bar ra­gi­na­ma ruoš­tis, kad tas eu­rų mai­še­lis ne­bū­tų per sun­kus... Jei­gu ne­pa­si­ruo­ši­me, ti­ki­na­ma, jo naš­ta bus kur kas di­des­nė, ypač ver­sli­nin­kams.
 
„Deja vu“ – pui­kiai tin­ka api­bū­din­ti tam, kas mū­sų lau­kia: ant ko­kio grėb­lio vėl už­lip­si­me be­si­vy­da­mi eu­ro trau­ki­nį? „Swed­bank“ Pie­tų Lie­tu­vos fi­lia­lo val­dy­to­jas Sau­lius Dra­su­tis ne­abe­jo­ja, kad eu­rą įsi­ve­dan­ti Lie­tu­va tu­ri iš ko pa­si­mo­ky­ti, ta­čiau svar­biau­sia ne­lip­ti ant to grėb­lio, ant ku­rio li­po kai­my­nai jį įsi­ves­da­mi. Lie­tu­vos ati­ti­ki­mas Mast­rich­to kri­te­ri­jus ne­gin­čy­ti­nas, S.Dra­su­tis ne­abe­jo­ja – jei­gu ne 2015-ie­ji, ki­tais me­tais to­kių są­ly­gų Lie­tu­va ne­tu­rė­tų: „Jei eu­rą bū­tu­me įsi­ve­dę 2007-ai­siais, bū­tu­me su­tau­pę apie 8 mi­li­jar­dus, tiek pi­ni­gų mes pra­ra­do­me. Ki­ti me­tai pa­lan­kiau­sias lai­kas įsi­ves­ti eu­rą.“
 
Įve­dant eu­rą dau­gu­ma ban­ko pa­slau­gų ar pro­duk­tų po­ky­čių įvyks au­to­ma­tiš­kai. Šiuo me­tu Eu­ro įve­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ma­ty­ta, jog vi­si fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai (li­tais) bei pa­sko­lų li­ku­čiai bus au­to­ma­tiš­kai kon­ver­tuo­ti į eu­rus ofi­cia­liai nu­sta­ty­tu kur­su. Eu­ro įve­di­mo die­ną pi­ni­gų su­mos li­tais są­skai­to­se bus au­to­ma­tiš­kai per­skai­čiuo­ja­mos į eu­rus. Fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai ir to­liau tu­rės bū­ti vyk­do­mi ati­tin­ka­mo­je su­tar­ty­je nu­sta­ty­to­mis są­ly­go­mis.
 
Pa­ta­ri­mai kiek­vie­nam

Tie­sa, spe­cia­lis­tas juo­kau­ja, ką jau ką, bet ei­les ban­kuo­se pri­ža­dė­ti ga­li­ma. „At­ei­ki­te į ban­ką pen­si­jų mo­kė­ji­mo die­ną ir tai, ką pa­ma­ty­si­te, pa­dau­gin­ki­te iš tri­jų – tiek žmo­nių ban­kuo­se tik­rai bus. Pir­mos dvi–trys sa­vai­tės po Nau­jų­jų me­tų tik­rai bus sun­kios“, – ne­abe­jo­ja „Swed­bank“ Pie­tų Lie­tu­vos fi­lia­lo val­dy­to­jas.
 
Tą liu­di­ja ir Lat­vi­jos pa­vyz­dys, tie­sa, Lie­tu­vo­je gry­nų­jų pi­ni­gų 40 proc. dau­giau ne­gu Lat­vi­jo­je, o svar­biau­sia – ir kei­ti­mo vie­tų, ten­kan­čių tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų, kur kas ma­žiau.
 
Ką da­ry­ti, no­rint iš­veng­ti be­rei­ka­lin­go sto­vė­ji­mo ei­lė­se? Ban­ko at­sto­vai at­sa­ky­tų vie­na­reikš­miš­kai: pa­si­ruoš­ti. „Kuo ma­žiau gry­nų­jų pi­ni­gų tu­rė­si­te pa­si­tik­da­mas 2015-ųjų sau­sio 1-ąją, tuo ge­riau bus pa­tiems. Pa­bu­dę sau­sio 1-ąją ga­lė­si­te iš ban­ko­ma­to pa­si­im­ti eu­rus ir ne­ma­ty­si­te jo­kio var­go“, – pa­pras­čiau­sią sce­na­ri­jų įvar­di­jo S.Dra­su­tis.
 
Jau da­bar ban­kai jau­čia va­liu­tos kei­ti­mo pa­gy­vė­ji­mą, ta­čiau žmo­nės ra­gi­na­mi dar kar­tą įsi­dė­mė­ti – ko­mer­ci­niai ban­kai li­tus į eu­rus keis ne­mo­ka­mai še­šis mė­ne­sius nuo eu­ro įve­di­mo die­nos. Po še­šių mė­ne­sių dar pus­me­tį ne­mo­ka­mai li­tų ban­kno­tus į eu­rus keis ko­mer­ci­nių ban­kų pa­da­li­niai (vi­sų ap­skri­čių cen­truo­se ir kai ku­riuo­se ki­tuo­se mies­tuo­se), įra­šy­ti į Lie­tu­vos ban­ko su­da­ry­tą są­ra­šą. AB Lie­tu­vos pa­štas ir kai ku­rios kre­di­to uni­jos li­tus į eu­rus keis 60 ka­len­do­ri­nių die­nų nuo eu­ro įve­di­mo die­nos ne­at­ly­gin­ti­nai Lie­tu­vos pa­što sky­riuo­se ir kre­di­to uni­jų pa­da­li­niuo­se. Lie­tu­vos ban­kas sa­vo ka­so­se Vil­niu­je ir Kau­ne li­tus į eu­rus keis ne­mo­ka­mai ne­ri­bo­tą lai­ką. To­dėl mo­ka­mai vyk­dy­ti šią pa­slau­gą da­bar ka­žin ar pro­tin­ga.
 
Dė­me­sys ver­slui

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, Lie­tu­vą pa­sieks 132 mln. vie­ne­tų eu­ro ban­kno­tų, t. y. 114 to­nų sve­rian­tis pi­ni­gų mai­šas. 2015 me­tų sau­sio 1 die­ną gry­nai­siais eu­rais tu­rės bū­ti ap­rū­pin­tos ver­slo įmo­nės ir gy­ven­to­jai – eu­ras cir­ku­liuos kaip na­cio­na­li­nė va­liu­ta. Ver­slas ra­gi­na­mas at­kreip­ti dė­me­sį į kri­ti­nius eta­pus:
 
– Bir­že­lis. Ra­gi­na­ma įsi­ver­tin­ti gry­nų­jų pi­ni­gų kie­kį įmo­nės veik­lo­je, ma­žin­ti gry­nų­jų pi­ni­gų įmo­nės veik­lo­je;
 
– Lie­pa. Pa­si­ruoš­ti skelb­ti kai­nas li­tais ir eu­rais, ap­mo­ky­ti dar­buo­to­jus (įver­tin­ti atos­to­gų veiks­nį);
 
– Rug­pjū­tis. Pa­si­rū­pin­ti gry­nų­jų pi­ni­gų (eu­rų) sau­go­ji­mo są­ly­go­mis, kai­nų li­tais ir eu­rais skel­bi­mo pra­džia;
 
– Rug­sė­jis. Su­tar­tys su ban­ku dėl gry­nų­jų pi­ni­gų pri­sta­ty­mo;
 
– Gruo­dis. Gry­nų­jų eu­rų at­si­ė­mi­mas ir sau­go­ji­mas.
 
Rem­da­mie­si Lat­vi­jos ir Es­ti­jos pa­tir­ti­mi spe­cia­lis­tai sa­ko, jog pir­mą­jį pus­me­tį įmo­nė tu­ri pa­si­ruoš­ti pa­si­ren­gi­mo eu­rui pla­ną ir biu­dže­tą, su­si­pla­nuo­ti IT re­sur­sus. Jau da­bar IT įmo­nės jau­čia dar­bų pa­gau­sė­ji­mą. Ma­no­ma, kad di­des­nė pa­klau­sa ant­ro­je me­tų pu­sė­je ga­li lem­ti ir aukš­tes­nę IT pa­slau­gų kai­ną, o už­im­tu­mas pa­ska­tin­ti truk­džius – įmo­nių pa­si­ren­gi­mas eu­rui ga­li nu­si­kel­ti į gruo­dį ar – dar blo­giau – sau­sį.
 
„Di­des­nės įmo­nės, ku­rios nau­do­ja­si kom­plek­siš­kais ir su­dė­tin­ges­niais ban­ki­nin­kys­tės spren­di­mais, tu­rė­tų kuo anks­čiau su­tar­ti kon­sul­ta­ci­jos su sa­vo va­dy­bi­nin­ku ban­ke lai­ką. Svar­bu kuo anks­čiau įsi­ver­tin­ti rei­kia­mus ap­skai­tos ir ka­sos sis­te­mų po­ky­čius. Lat­vi­jos ir Es­ti­jos pa­tir­tis ro­do, kad ka­sų pa­slau­gų tei­kė­jai bū­na la­bai už­si­ė­mę prieš pat eu­ro įve­di­mą. Už­del­sę pre­ky­bi­nin­kai ga­li pa­tek­ti į to­kią si­tu­a­ci­ją, kai ka­sų tie­kė­jai ga­li at­si­sa­ky­ti pa­reng­ti pre­ky­bi­nin­ko ka­sas eu­rui, nes tam tie­siog ne­be­tu­rės re­sur­sų“, – ko­men­tuo­ja S.Dra­su­tis.
 
Ra­gi­na­ma ne­pa­mirš­ti pa­si­rū­pin­ti mo­kė­ji­mo kor­te­lių skai­ty­tu­vų pa­ren­gi­mu. Anot ban­ko at­sto­vų, jei elek­tro­ni­nis kor­te­lių skai­ty­tu­vas (EKS) yra sta­cio­na­rus at­ski­ras įren­gi­nys, ne­su­jung­tas su ka­sos apa­ra­tu, ban­kas pa­si­rū­pins šių EKS pa­ren­gi­mu eu­ro įve­di­mui. Jei EKS in­teg­ruo­tas su ka­sa, rei­kia ne tik at­nau­jin­ti EKS pro­gra­mi­nę įran­gą, bet ir pa­reng­ti eu­rui pa­čią ka­sos sis­te­mą. Pre­ky­bi­nin­kai tu­rė­tų kuo anks­čiau ap­tar­ti tai su ka­sos sis­te­mų tie­kė­jais.
 
Ma­žiau gry­nų­jų – ma­žiau rū­pes­čių

Ant­rą­jį pus­me­tį ir 2015-ųjų pra­džio­je iš­augs gry­nų­jų pi­ni­gų apy­var­ta. Ypa­tin­go įmo­nių dė­me­sio rei­ka­laus gry­nų­jų pi­ni­gų (ypač mo­ne­tų) li­tais ir eu­rais tvar­ky­mas, in­ka­sa­vi­mas ir sau­go­ji­mas.
 
Dar vie­nas di­dy­sis iš­šū­kis – 15 ka­len­do­ri­nių die­nų – nuo 2015 me­tų sau­sio 1 iki 15 die­nos – mo­kė­ji­mo prie­mo­nė bus eu­ras, ta­čiau mo­kant už pre­kes ir pa­slau­gas gry­nai­siais pi­ni­gais bus ga­li­ma at­si­skai­ty­ti ir li­tais (dvie­jų va­liu­tų apy­var­tos lai­ko­tar­pis). 2015 me­tų sau­sio 16 die­ną eu­ras taps vie­nin­te­le tei­sė­ta, pri­va­lo­ma pri­im­ti at­si­skai­ty­mams mo­kė­ji­mo prie­mo­ne.
 
Dvie­jų va­liu­tų apy­var­tos lai­ko­tar­piu įmo­nės ra­gi­na­mos kuo anks­čiau nu­spręs­ti, kaip ir kur sau­gos gry­nuo­sius eu­rus me­tų pa­bai­go­je, ap­skai­čiuo­ti, kiek gry­nų­jų rei­kės me­tų pa­bai­go­je ir dvie­jų va­liu­tų cir­ku­lia­vi­mo lai­ko­tar­piu.
 
S.Dra­su­čio ti­ki­ni­mu, ir Es­ti­jo­je, ir Lat­vi­jo­je mo­kė­ji­mai kor­te­lė­mis ypač pa­si­tar­nau­da­vo pre­ky­bi­nin­kams per­ei­na­muo­ju dvie­jų sa­vai­čių lai­ko­tar­piu.
 
Ma­žiau gry­nų­jų pi­ni­gų įmo­nės veik­lo­je – ma­žiau rū­pes­čių ruo­šian­tis dirb­ti su eu­ru. „Gry­nų­jų pi­ni­gų kie­kį įmo­nė ga­li su­ma­žin­ti siū­ly­da­ma klien­tams at­si­skai­ty­ti mo­kė­ji­mo kor­te­le ar per­ve­di­mu, tie­sio­gi­niu de­be­tu, o įmo­nės fi­nan­sus tvar­ky­da­ma elek­tro­ni­niais ka­na­lais – pa­vyz­džiui, in­ter­ne­to ban­ke“, – siū­lo S.Dra­su­tis.