Šios partijos programoje numatyta pertvarkyti dabartinę pensijų sistemą taip, kad valstybės lėšomis būtų finansuojama tik pagrindinė, visiems vienodo dydžio, indeksuojama pensijos dalis ir kintamoji dalis, kurios dydis priklausytų nuo sumokėtų „Sodros“ įmokų.
Sprendžiant iš programos nuostatų, ją įgyvendinus neliktų dabartinės antrosios pensijų sistemos pakopos. Tai yra, į pensijų fondus nebūtų pervedama „Sodros“ įmokų dalis, ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto.
Tačiau LVŽS žada įvesti kitas dvi pakopas, nefinansuojamas valstybės lėšomis. Tai būtų:
„Profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškomis darbdavio ir asmens įmokomis, kurioms nebūtų taikomi gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčiai. Šiuo metu tokia pensijų sistemos grandis nėra išplėtota, todėl skatinsime darbdavius ir darbuotojus naudotis šia galimybe“.
Taip pat ir kita, „privati kaupiamoji asmens pensija, apjungianti dabartinę antrą ir trečią pakopas, finansuojama asmens įmokomis, kurioms būtų taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis“.
Programoje nėra numatyta, iki kada turėtų būti įvykdyta ši permaina. Tačiau kol tai bus padaryta, „Sodros“ mokamas įmokas įmokas į pensijų fondus žada finansuoti asignavimais iš valstybės biudžeto.
Seimo svarstomas kitų metų valstybės biudžetas yra deficitinis, t. y. jame numatyta daugiau išlaidų, nei pajamų.
Tad norėdama įgyvendinti pastarąjį pažadą („Sodra“ planuoja kitąmet fondams pervesti 171 mln. Eur), nauja koalicija turės arba mažinti kitų sričių finansavimą, arba skolintis pinigų, o šią galimybę riboja įsipareigojimai ES.
Lietuvos banko duomenimis, 1,24 mln. šalies gyventojų pensijų fonduose yra sukaupę turto už daugiau kaip 2,36 mlrd. Eur.
Turto nenusavins, bet fondų nori atsisakyti
Ką tiksliai nauja valdančioji koalicija darys su pensijų fonduose gyventojų sukauptais pinigais, iš kur ims lėšų kitų metų pervedimams į fondus, per kiek laiko galima įgyvendinti rinkimų programoje numatytas permainas?
Galimas kandidatas į finansų, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministrus teigė, kad daugiau detalių atskleis, jei apskritai kas nors bus nuspręsta šiuo klausimu.
„O šiaip tikrai jokio (pensijų fonduose sukaupto turto, – aut. past.) nusavinimo, jokio nacionalizavimo nebus ir tai neįmanoma. Sistema turi būti sutvarkyta ir tiek“, – aiškino S. Jakeliūnas.
Jis stebėjosi, kad viešumoje dėl pensijų kaupimo sistemos permainų „eina toks srautas“ ir skelbiama daug tiesios neatitinkančios informacijos.
S. Jakeliūno teigimu, gali būti nuspręsta įstatyme numatyti galimybę gyventojams iš naujo apsispręsti, ar toliau kaupti pensiją fonduose ar kaupimą sustabdyti, kaip tai buvo padaryta 2013 m.
Tąkart sustabdžiusių kaupimą turtas niekur nedingo – sulaukus pensinio amžiaus jis bus išmokėtas nustatyta tvarka kaip ir kitiems gyventojams.
„Toks „langas“ vienareikšmiškai bus, jei bus nuspręsta apskritai ką nors daryti su tuo. Kol kas yra tik siūlymai, idėjos. Dabar esu net ne patarėjas, net ne Seimo narys ar finansų ministras, vyksta diskusija“, – kalbėjo išrinktas Seimo narys.
Pasak jo, „viskas, kas parašyta LVŽS programoje lieka“, o daugiau informacijos, kas bus daroma dėl pensijų kaupimo, žadėjo pateikti kitą savaitę.
Beje, kur kas aiškesnę nuomonę dėl pensijų fondų ateities išreiškė galimu LVŽS kandidatu į premjero postą įvardijamas Bronis Ropė. Portalui LRT.lt jis sakė:
„Pertvarkius kai kuriuos dalykus, tų pinigų savaime atsiranda. Norime atsisakyti privačių fondų ir nemaitinti jų mokesčių mokėtojų pinigais. Taip atsirastų kiekvienam pensininkui po 20 eurų. Likusi dalis atsirastų „Sodrai“ nemokant palūkanų už skolą valstybės biudžetui“, – cituojamas pašnekovas.
Suprasti kaupimo žmogui nebūtina?
Lietuvos bankas (LB) yra nustatęs, kad šiuo metu daugelis kaupiančių pensiją asmenų tai daro jiems netinkamame pagal rizikos laipsnį fonde ir rizikuoja patirti nuostolių. Kad to nebūtų, Lietuvos bankas yra parengęs atitinkamą įstatymo projektą.
S. Jakeliūnas taip pat yra viešai kalbėjęs, kad jam nepriimtina, jog žmonės yra prisėmę rizikas dėl jiems nesuprantamo finansų paslaugų produkto.
Tačiau pasak Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento Šarūno Ruzgio, teigiantys, kad pensijų fondai sudėtingas finansinis instrumentas, nėra teisūs:
Anot prezidento, žmogui nereikia gerai suvokti vertybinių popierių rinkų ar pensijų fondų veikimo logikos, nes už jį tai padaro Lietuvos bankas ir kitos valstybės institucijos.
„Tam kuriami keli pensijų fondai, besiskiriantys rizikos laipsniu: labiau rizikingi skirti jaunimui, o konservatyvesni – vyresnio amžiaus dirbantiesiems. <...> Vienintelis sudėtingumas tas, kad žmogus turi teisingai nuspręsti, kurį pensijų fondą pasirinkti. Kaip matote, tik dėl to pensijų fondai negali tapti ir nėra sudėtingi instrumentai“, – komentavo Š. Ruzgys.
Jis priminė, kad 2013 m. kaupimą sustabdė tik 24 tūkst. asmenų. Didžioji dalis (409 tūkst.) aktyvių fondų dalyvių sutiko mokėti papildomas asmenines įmokas.
„Todėl neverta tikėtis, kad leidus pasirinkti, žmonės noriai stabdys kaupimą. Vis dėlto jeigu toks leidimas būtų suteiktas, jis turėtų galioti „į abi puses“ – arba jie stabdo kaupimą, arba pasiryžta kaupti papildomai ir gauti papildomą įmoką iš valstybės“, – svarstė pašnekovas.
Pasak jo, baimintis, kad dėl pensijos kaupimo „Sodros“ pensija sumažės labiau nei bus išmoka iš sukaupto turto nereikėtų, nes su valstybės institucijomis parengta skaičiuoklė rodo, kad tai gali nutikti tik labai išimtiniais atvejais, o daugeliu atveju išmoka iš pensijų fondo pensiją tik padidina.
Galimiems pokyčiams nepritaria
Š. Ruzgys tiesiai neatsakė į klausimą ar sutinka su S. Jakeliūno atstovaujamos partijos programine nuostata, kad pensijų kaupimas fonduose neturėtų būti finansuojamas iš „Sodros“ arba valstybės biudžeto.
Tačiau prezidentas atkreipė dėmesį, kad pensijų kaupimo sistema sukurta spręsti senstančios visuomenės problemą, kai dirbančiųjų skaičius, lyginant su pensininkų skaičiumi, mažėja.
„Nuo 2004 m., kai pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, su pensijų kaupimu susiję įstatymai buvo keičiami jau kelias dešimtis kartų – ar po tiek pokyčių žmonės gali pasitikėti valstybe ir tęstinumu?
Teigiantys, kad pensijų fonduose žmonės turi kaupti tik savanoriškai, nesupranta arba nenori suprasti žmonių psichologijos, nes tai iš esmės sunaikintų pensijų fondus ir padarytų juos turtingųjų privilegija: šiuo metu savarankiškai tai daro tik kelios dešimtys tūkstančių žmonių, o su valstybės pagalba – 1,2 mln., taigi keliasdešimt kartų daugiau.
Jeigu valstybės įmokos bus sustabdytos, savo įmokas sustabdys ir absoliuti dauguma pensijų fondų dalyvių“, – aiškino jis.
Anot Š. Ruzgio, pensijų fondai nėra tam, kad pakeistų „Sodrą“, jie ją papildo. Iš to esą laimi dirbantieji, galintys sukaupti didesnę pensiją. Jiems tai yra dar viena paskata reikalauti oficialaus atlyginimo, o ne pinigų „vokelio“ – iš to laimi ir valstybė, surinkdama didesnius mokesčius.
Todėl manome, kad sistema veikia tinkamai. Dabar visi – tiek valstybė, tiek politikai, tiek pensijų kaupimo bendrovės, – turi aktyviai šviesti dirbančiuosius, kad jie tinkamai pasiruoštų senatvei ir sukauptų pensijai pakankamas sumas lėšų“, – tikino jis.
