„Tikslių skaičių nusakyti neįmanoma, bet planuojant atstatyti atlyginimus visiems biudžetininkams, prireiktų mažiausiai 2 mlrd. litų. Be esminio biudžeto deficito padidinimo to padaryti nebūtų įmanoma. Kitaip tariant, tektų grįžti į nestabilią finansinę situaciją, o apie eurą gali tekti ir pamiršti“, – portalui LRT.lt komentuoja K. Glaveckas.

Anot politiko, Vyriausybė turėtų apsispręsti, kam teiks prioritetą – eurui ir valstybės finansų stabilumui ar visų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų atstatymui. „Nieko baisaus nenutiktų, jei eurą įsivestume metais vėliau. Mane labiau jaudina ne euras, o finansinė šalies situacija. Jei tą Pandoros skrynią atidarysime, prasidės kiti grąžinimai. Krizės metu buvo stipriai veržiamas diržas, tačiau jei taip greitai jį atleisime, nusmuks kelnės“, – svarsto K. Glaveckas.

Savo ruožtu finansų analitikas Gitanas Nausėda tikina, kad šios situacijos dramatizuoti nereikėtų. Anot ekonomisto, šalyje egzistuoja pakankamai finansinių saugiklių, kurie neleistų nepamatuotai išlaidauti: „Jeigu ir bus mėginama padidinti viso viešojo sektoriaus tarnautojų algas, reikės ieškoti, kur yra fiskalinės drausmės įstatymo ir planuojamų biudžeto išlaidų sankirta. Kadangi fiskalinės drausmės įstatymas reikalauja, kad išlaidos didėtų labai nedidelį procentą, yra neįmanoma paprasčiausiai smarkiai padidinti išlaidas, nenusižengiant šitam įstatymui“.

Pašnekovai sutinka, jog šioje situacijoje turės būti ieškoma kompromiso ir mėginama dalinai kompensuoti atlyginimus, išlaikant šalies finansų stabilumą.

K. Glaveckas pažymi, kad prezidentės reikalavimų atlyginimus grąžinti visiems pilnomis apimtimis nepavyks, tačiau konflikto čia nebus: „Aš manau, kad to konflikto nebus, prezidentė savo poziciją išsakė bendrąja prasme. Kai kuriais aspektais pozicijos gali išsiskirti, tačiau viskas turi būti orientuota į šalies finansų stabilumo išlaikymą“.

G. Nausėda pastebi, kad sunkumų dėl šios situacijos Lietuvos integracijai į euro zoną neturėtų kilti. Pasak specialisto, 2014 metų biudžeto planas yra svarbus, Europos Komisija ir Europos centrinis bankas vertins ir jo suplanuotus rodiklius, tačiau lemtingas euro įvedimui yra 2013 metų fiskalinis deficitas.

„Kaip tik šis rodiklis bus tikrinamas ir vertinamas kitų metų viduryje, nustatant Lietuvos pajėgumą prisijungti prie euro zonos. Jeigu mes šiais metais sugebėsime įgyvendinti 3 proc. BVP reikalavimą ir atitiksime kitus Mastrichto kriterijus, turėsime labai dideles euro įvedimo 2015 metais galimybes. Nebent suplanuotume itin didelį 2014 metų biudžeto deficitą, kuris sukeltų rimtų klausimų dėl šalies finansinės drausmės laikymosi“, – sako G. Nausėda.