Panorusi kartu su partnere gauti automobilio lizingo sutartį, kaip bendraskolę įtraukiant ir B. Sabatauskaitę, J. Juškaitė tuo metu sulaukė žinios, jog tokia paslauga yra teikiama tik susituokusioms poroms.
Tai papiktino J. Juškaitę, kuri rašė, jog bankas diskriminuoja ne santuokos pagrindu sudarytas šeimas, keldamas neįvykdomą reikalavimą, nes Lietuvos Konsitucijoje santuoką apibrėžia kaip vyro ir moters.
Visgi po 5 dienų nuo įrašo paviešinimo, J. Juškaitė sulaukė žinios, kad SEB keičia politiką. Tai ji aprašė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Penktadienį gavau skambutį, šią savaitę sutartį perrašėme. Norėjau palaukti, kol sutartis bus perrašyta (prieš skelbiant įrašą – aut. pastaba)“, – Delfi sakė J. Juškaitė.
Juškaitė: viešumas padeda surasti motyvacijos trumpinti procesus
Ji taip pat leido Delfi naudoti jos įrašą.
„Buvau pasižadėjusi, kad informuosiu apie tą dieną, kai SEB bankas įvykdys savo pažadą ir suteiks galimybę gauti lizingo paslaugą visoms šeimoms. Tai užtruko 5 dienas“, – rašė J. Juškaitė.
Ji pastebėjo, kad pradiniame atsakyme žiniasklaidai bei skambučio metu bankas sakė, kad problemą žino ir jau kurį laiką ją sprendžia, procesai tokiose didelėse organizacijose užtrunka.
Visgi, viešumas, kaip dažnai nutinka, jos teigimu, padeda rasti motyvacijos sutrumpinti procesus.
Ji nurodė, kad nuo šiol visi bendrą šeimos ūkį vedantys žmonės turės galimybę gauti lizingą kartu.
„Mano sutartis perrašyta, tad su Birute pirmą kartą tapome bendraskolėmis. Tokia politika, be abejonės, galios ne tik tos pačios lyties šeimoms, bet ir skirtingų lyčių nesusituokusioms šeimoms ar kitiems žmonėms, kurie su artimaisiais veda bendrą šeimos ūkį“, – pastebėjo ji.
„Jei naudositės lizingo paslauga SEB banke, parašykite, kaip sekėsi – ar bankas vykdo savo pažadus“, – pridūrė ji.
SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė Delfi komentavo, kad tais atvejais, kai bendraskoliai, pavyzdžiui, partneriai kreipiasi dėl būsto paskolos, vartojimo paskolos, lizingo ar kredito kortelės, vertinamos klientų finansinės galimybės, pajamų tvarumas, kredito istorija (ar klientai turi arba yra turėję skolų), turi kitų finansinių įsipareigojimų.
„Taip pat atsižvelgiama į prašomo kredito sumą ir terminą, sprendžiama, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti lygiai tokiu principu kaip ir santuoką sudariusių asmenų atveju“, – sakė I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Kalbant apie bendro ūkio nevedančius bendraskolius, jiems paskolos taip pat teikiamos, pridūrė ji.
Bankai turi diskreciją apsispręsti
Lietuvos bankas praėjusią savaitę Delfi komentavo, kad Vartojimo kredito įstatymas nenustato jokių apribojimų dėl vartojimo kredito gavėjų skaičiaus ar jų šeiminio statuso.
„Taigi vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma ir su dviem ar daugiau vartojimo kredito gavėjų (bendraskolių). Bendraskoliais gali būti įvairūs asmenys: tiek susiję šeimos, giminystės ir panašiai tarpusavio ryšiais, tiek ir nesusiję, pavyzdžiui, partneriai, draugai, kaimynai“, – sakė centrinio banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus specialistė Rasa Stalilionienė.
Vis dėlto, kaip pažymėjo ji, minėtuose teisės aktuose yra nustatyti tik pagrindiniai ir minimalūs vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimai. Juos vartojimo kredito davėjai detalizuoja savo vidaus tvarkose ir dokumentuose.
„Kitaip tariant, vartojimo kredito davėjai turi teisę nustatyti griežtesnius atsakingojo skolinimo ir vartotojo kreditingumo vertinimo principus, negu nustatyti teisės aktuose, t. y. konkrečiu atveju kiekvienas kreditorius, atsižvelgdamas tiek į galiojantį teisinį reguliavimą, tiek ir į savo veiklos specifiką (skolinimo politiką), individualiai sprendžia, kokiais atvejais vartojimo kreditai negalėtų būti teikiami“, – komentavo ji.
