Patirtus nesklandumus J. Juškaitė pirmadienį aprašė socialiniame tinkle „Facebook“. Tekstą ji leido naudoti Delfi.
„Gruodį mūsų šeimoje atsirado nauja šeimos narė, tad su Birute nusprendėme keisti automobilį – kad jis labiau atitiktų naujus poreikius. Radom ir išsirinkom automobilį, beliko tik sudaryti lizingo sutartį. Pasirodo „tik“ visai nėra tik, jei esi tos pačios lyties šeima“, – tekstą pradėjo J. Juškaitė.
Ji nurodė sausio pradžioje pateikusi lizingo prašymą SEB bankui, kaip bendraskolę įtraukdama savo partnerę į motinystės atostogas išėjusią lygių galimybių kontrolierę B. Sabatauskaitę. Dar tą pačią dieną atskriejo žinia iš SEB banko vadybininkės, kuriame pranešta, kad bankas lizingą teikia tik susituokusioms poroms.
„Laiške nėra nurodytos teisinės priežasties, kodėl lizingo sutarties negali sudaryti nesusituokę asmenys. Perskaičiusi laišką pagalvojau, kad kažko nesuprantu, tad iš karto paskambinau man priskirtai vadybininkei. Ji patvirtino, kad lizingo atveju bankas kaip bendraskolį į sutartį įtraukia tik sutuoktinį, tačiau, anot jos, tokia politika tikrai nėra nukreipta prieš tos pačios lyties poras, nes lizingo negali gauti ir skirtingų lyčių nesusituokę asmenys“, – tęsė J. Juškaitė.
Paskolą teko imti vienai
Vadybininkė nurodė, kad panaikins jos ir B. Sabatauskaitės pateiktą paraišką, o jei nori gauti lizingą, J. Juškaitė turi pateikti naują paraišką, neįtraukdama bendraskolių.
Taip ir teko padaryti J. Juškaitei.
„Dėl tokios banko politikos lizingo sutartį teko sudaryti man vienai, nepaisant to, kad automobilis yra mūsų šeimos automobilis, jis skirtas bendram naudojimui, o ne mano asmeniniams reikalams. Tad ir atsakomybę dėl išmokėjimo norėjome dalintis kartu. Tokia banko politika – sąveikinė diskriminacija dėl šeiminės padėties ir seksualinės orientacijos“, – nuomonę dėstė J. Juškaitė.
Pasak jos, bankas diskriminuoja ne santuokos pagrindu sudarytas šeimas.
„Daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų niekada nėra sudarę santuokos, tačiau teikdamas lizingo paslaugą SEB bankas neatsižvelgia nei į didelį kitokių nei santuokos būdu sudarytų šeimų skaičių Lietuvoje, nei į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl konstitucinės šeimos sampratos, kuri nėra grįsta išimtinai santuoka bei yra neutrali lyties požiūriu“, – dėstė ji.
Kaip pažymima jos įraše, bankas J. Juškaitės šeimai kelia neįvykdomą reikalavimą – būti susituokus, nors Lietuvoje neegzistuoja reguliavimas, leidžiantis sudaryti santuoką tos pačios lyties poroms, o Lietuvos Konstitucija santuoką apibrėžia kaip išimtinai vyro ir moters.
Dėl šios situacijos J. Juškaitė pateikė skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Delfi ji nurodė nesikreipusi į Lietuvos banką, be to, teigė nežinanti, ar ir kiti bankai taiko tas pačias nuostatas.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos skyriaus patarėja Miglė Kolinytė patvirtino, kad tarnyba skundą gavo, šiuo metu vyksta vertinimas dėl galimybės pradėti tyrimą. Plačiau situacijos įstaiga kol kas nevertino.
SEB bankas: keičiame procesus, kad taip nebenutiktų
SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė–Daskevičienė apgailestavo dėl nemalonios J. Juškaitės patirties.
„SEB banke netoleruojame diskriminavimo, nesvarbu, ar tai vyktų dėl asmens etninės kilmės ar tautybės, lyties, odos spalvos, tikėjimo, religijos, pilietybės, amžiaus, negalios, šeiminės padėties ar seksualinės orientacijos. Visi šie dalykai vienodai svarbūs palaikant ryšius su klientais, darbuotojais ir kitomis susijusiomis šalimis. Seksualinė orientacija neturi jokios įtakos asmeniui įsigyjant banko produktus ir paslaugas“, – komentare Delfi sakė I. Dauguvietytė–Daskevičienė.
Ji pažymėjo, kad šiuo metu bendraskoliams (ne sutuoktiniams) kreipiantis dėl lizingo bankas neturi sprendimo suteikti tokią paslaugą, tačiau diegiamas ir tobulinamas procesas, kad jis būtų patogus visiems.
„Šį procesą jau kurį laiką esame įgyvendinę teikdami aktualiausias klientams būsto paskolas ir palaipsniui jį pritaikome teikdami vartojimo kreditus, kredito korteles bei lizingą.
Kai bendraskoliai, pavyzdžiui partneriai, kreipiasi dėl būsto paskolos, vertiname klientų finansines galimybes, pajamų tvarumą, kredito istoriją (ar klientai turi arba yra turėjęs skolų), turimus kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį, kt. ir pagal tai sprendžiame, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti“, – vardijo atstovė.
Tai pat suteikiant būsto kreditus vadovaujamasi Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais.
„Remiantis šiais nuostatais, įsigyjant būstą su būsto paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos) nuolatinių tvarių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė)“, – nurodė ji.
„Dar kartą labai atsiprašome klientės dėl nemalonios situacijos, su kuria ji susidūrė – keičiame savo procesus, kad taip nebenutiktų ateityje“, – pridūrė I. Dauguvietytė–Daskevičienė.
Įstatymai leidžia partneriams būti bendraskoliais
Delfi komentaro kreipėsi ir į Lietuvos banką (LB). Jo Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus specialistė Rasa Stalilionienė paaiškino, kad automobilio lizingo sutartis yra viena iš vartojimo kredito rūšių. Tokias sutartis sudarantys vartojimo kredito davėjai privalo vadovautis vartojimo kredito teikimo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais – Vartojimo kredito įstatymu ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatais.
Tiesa, kaip nurodė reguliuotojas, Vartojimo kredito įstatymas nenustato jokių apribojimų dėl vartojimo kredito gavėjų skaičiaus ar jų šeiminio statuso.
„Taigi vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma ir su dviem ar daugiau vartojimo kredito gavėjų (bendraskolių). Bendraskoliais gali būti įvairūs asmenys: tiek susiję šeimos, giminystės ir panašiai tarpusavio ryšiais, tiek ir nesusiję, pavyzdžiui, partneriai, draugai, kaimynai“, – sakė R. Stalilionienė.
Vartojimo kredito įstatymas nenustato jokių apribojimų dėl vartojimo kredito gavėjų skaičiaus ar jų šeiminio statuso, sakė ji.
Taigi vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma ir su dviem ar daugiau vartojimo kredito gavėjų (bendraskolių). Bendraskoliais gali būti įvairūs asmenys: tiek susiję šeimos, giminystės ir pan. tarpusavio ryšiais, tiek ir nesusiję, pavyzdžiui, partneriai, draugai, kaimynai ir pan., vardijo R. Stalilionienė.
Kaip nurodoma komentare, pagal Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus, jeigu vartojimo kredito gavėjai yra du ar daugiau asmenų (bendraskoliai), jų pajamos, išlaidos ir įsipareigojimai finansų įstaigoms gali būti vertinami kartu.
„Ši teisės norma suteikia diskreciją vartojimo kredito davėjui vertinti nesusituokusių bendraskolių duomenis bendrai, tačiau toks vertinimas negali pažeisti principinių atsakingojo skolinimo reikalavimų, kurie užtikrina vartotojų apsaugą nuo pernelyg didelio įsiskolinimo ir nemokumo rizikos“, – sakė LB specialistė.
Vis dėlto, kaip pažymėjo ji, minėtuose teisės aktuose yra nustatyti tik pagrindiniai ir minimalūs vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimai. Juos vartojimo kredito davėjai detalizuoja savo vidaus tvarkose ir dokumentuose.
„Kitaip tariant, vartojimo kredito davėjai turi teisę nustatyti griežtesnius atsakingojo skolinimo ir vartotojo kreditingumo vertinimo principus, negu nustatyti teisės aktuose, t. y. konkrečiu atveju kiekvienas kreditorius, atsižvelgdamas tiek į galiojantį teisinį reguliavimą, tiek ir į savo veiklos specifiką (skolinimo politiką), individualiai sprendžia, kokiais atvejais vartojimo kreditai negalėtų būti teikiami“, – komentavo ji.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 15 vartojimo kredito davėjų, teikiančių lizingo paslaugas.
Lietuvos bankų asociacija komentare nurodė, kad prieš išduodant kreditą ar sudarant lizingo sutartį kredito įstaigos vertina kredito gavėjo galimybes prisiimti naujus įsipareigojimus. Jei kreditas išduodamas bendraskoliams, kredito įstaigos reikalavimus atitikti turi visi asmenys.
„Sąlygos, kokie asmenys gali tapti bendraskoliais, kredito įstaigose skiriasi, kadangi jos vadovaujasi individualiomis kredito rizikos valdymo taisyklėmis. Dažniausiai prašoma, kad bendraskoliais būtų bendrą ūkį vedantys asmenys“, – rašoma komentare Delfi.
