DELFI kalbintas beveik 100 darbuotojų bendrovės savininkas pripažino, kad šiuo metu bendrovė patiria didžiulius nuostolius.
„Jei per dieną pagamindavome iki 15 tonų produkcijos. Sutartys su prekybos centrais, su pirkėjais. Negerai. Nežinau, ar pavyks atsigauti, nežinau“, – kalbėjo verslininkas.
Anot jo, įmonės gaminama produkcija yra saugi.
„Šnekant apie salmonelę – paimkite bet kokią žalią vištą, ir joje rasite. Paimkite bet kurį kiaušinių pakelį, ant jo irgi rasite. Dėl to nerekomenduojama kiaušinių žalių valgyti ir prieš vartojant patariama plauti. Kodėl suradus salmonelių nebuvo pulta ieškoti, iš kur jos atkeliavo į įmonę? Jos gi neauga ant šieno. Jos atkeliauja su paukštiena ir kiaušiniais“, – aiškino direktorius.
Jo teigimu, jeigu produkcijoje ir rasta šių, kaip jas vadina, blogų bakterijų, pats gamintojas šį apibūdinimą deda į kabutes.
„Coli bakterijų kiekvienas žmogus žarnyne turi. Jeigu jas išnaikina begerdamas antibiotikus paskui turi pirkti tas pačias „blogąsias“ bakterijas vaistinėse ir saujomis gerti piliules, kad atstatytų žarnyno mikroflorą.
Salmonelė ant žalių produktų yra. Tačiau šitų produktų žalių niekas nevalgo. Salmonelės iš viso per kelias sekundes žūsta beverdant. Juokinga yra. Nenoriu vardinti kokių nors kitų gamintojų, bet net neabejoju, paėmę bet kurio kito gamintojo gaminį su vištiena – ten tikrai yra salmonelių“, – sakė S. Mačiulis.
Jis stebėjosi, kaip skirtingai nušviečiamos žinios apie bakterijas:
„Neseniai Kaune buvo nustatyta apsinuodijimų salmonelioze užvalgius pyragėlių. Tai buvo trumputė žinutė ir viskas. Ir niekas nieko. Čia niekas neapsinuodijo, niekas nesusirgo, o burbulas didžiulis išpūstas ir pučiamas toliau. Ir per žinias kaip šnekėjo, taip šneka, kad rastos gyvybei pavojingos listerijos bakterijos. Tačiau ieškoti jų šaldytuose produktuose nereikalauja net ES teisės aktai. Kaip šitaip? Tai yra žiauru. Žiauru“.
Įtaria sąmokslą ir susidorojimą
„Kai jis padėjo pienininkams su eksportu, jo kažkodėl ne „valgė“, o gyrė. Kai rusai surado pas pienininkus ir antibiotikų, ir bakterijų, niekas nepuolė tikrinti pieno gamintojų. Buvo pasakyta, tai – politinis Rusijos sprendimas rasti bakterijų. Dabar lyg irgi politinis Rusijos sprendimas rasti bakterijų, nes jie patys nelabai susigaudė, kad ieškoti bakterijų tuose gaminiuose nereikalaujama.
Bet mūsiškiai iš to padarė dar didesnę politiką negu rusai. Kai šitai nepasitvirtino, tada reikia rasti coli, salmoneliozę. Viską suranda. Ką reikia, tą suras. Nuslopinsim šitą, suras kitų. Gaila. Žiauriai gaila. Nežinau, ką daugiau besakyti“, – nusivylimo neslėpė verslininkas.
Jo teigimu, įmonei prekybininkai dar nepradėjo grąžinti produkcijos, kurioje VMVT teigia radusi bakterijų.
Verslininkas abejojo, ar skandalas dėl šaldytuose įmonės gaminiuose rastų bakterijų pakeis gyventojų įpročius.
„Tie, kas supranta, nekreips dėmesio. Pas žinomą daktarę viešai buvo paklausta, ką daryti žmonėms, prisipirkusiems „Judex“ koldūnų. Jos atsakymas: „išsivirti ir suvalgyti“.
Man atrodo, tai viską pasako. Protingas žmogus taip ir padarys. Neprotingas bėgs produktus grąžinti atgal. Bet aš nemanau, kad kas nors bėgs grąžint atgal, netikiu. Čia „Maxima“ padarė akciją, kad grąžins pinigus į kortelę. Kaip sako, „Maxima“ gal daro reklamą iš kitų nelaimės, gal ir šįkart pasidarys“, – svarstė S. Mačiulis.
Pirmadienį iš teisėsaugos institucijų gavusi „Judex“ produktų laboratorinių tyrimų protokolus ir įvertinusi jų rezultatus, VMVT nurodė iš rinkos atšaukti vieną koldūnų „Liux“ partiją (pakuotė po 1,75 kg, pagaminimo data 2016-06-10, realizavimo data 2017-06-10), dėl joje nustatytų salmonella bakterijų.
Praėjusią savaitę VMVT specialistai, vykdydami savo patikrinimą, atrinko 75 įvairios „Judex“ produkcijos mėginius. Trečdalio mėginių preliminarus tyrimas baigtas, mikrobinės taršos juose nenustatyta, likusių mėginių tyrimai tęsiami ir jų rezultatų tikimasi sulaukti šios savaitės viduryje.
Tyrė skirtingos institucijos
DELFI primena, kad prekybos poveikiu bylą tiriantys pareigūnai įtaria, kad „Judex“ per Petrą Gražulį paveikė VMVT vadovą J. Milių ir kitus tarnybos darbuotojus.
Įtariama, kad VMVT ir jai pavaldaus Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto darbuotojai piktnaudžiavo tarnyba ir bendrovei „Judex“ išdavė suklastotus produkcijos patikrinimo dokumentus, kuriuos bendrovė panaudojo realizuodama įtarimų sukėlusią produkciją.
Iki liepos pabaigos VMVT Personalo skyriui vadovavo Rasa Bartnikienė. STT dirba Rytis Bartnikas. DELFI šaltinių teigimu, jie yra sutuoktiniai.
J. Milius VMVT pradėjo vadovauti 2010 m., tuo metu valdžioje buvo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratai ir Liberalų sąjūdžio.
P. Gražulis priklauso „Tvarkos ir teisingumo“ partijai. Anksčiau jis buvo krikščionis demokratas. DELFI jis teigė esąs įsitikinęs, kad laikinai sustabdytos bendrovės „Judex“ gaminiai visiškai saugūs ir nepavojingi sveikatai.
„Čia yra politinė byla. Kas garsiausiai kritikuoja prezidentę D. Grybauskaitę? Kas aštriausiai pasisakė apie jos patarėją Daivą Ulbinaitę? P. Gražulis. Taigi, dabar man už tai kerštaujama“, – DELFI sakė politikas.
Jo įsitikinimu, Lietuvos tarnybos veikia panašiais metodais, kaip Rusijos, t. y. neįtikusias valstybes ar verslus žlugdo „rasdami“ nebūtų dalykų. Esą taip buvo su Gruzijos vynais ar mineraliniu vandeniu, saldumynais iš Ukrainos ir pan.
Seimo narys pripažino, kad bendrovėje „Judex“ šiuo metu dirba vienas jo vaikas. Parlamentaro patarėja – sekretore dirba „Judex“ komercijos direktorė.
Tačiau, anot P. Gražulio, įmonė jam nepriklauso.
„Norčiau, kad priklausytų, bet, deja, ji man nepriklauso“, – kalbėjo P. Gražulis.
Kas sieja su „Judex“
Paklaustas, kokiais finansiniais ryšiais P. Gražulis yra susijęs su „Judex“, praėjusią savaitę po apsilankymo Generalinėje prokuratūroje jis teigė, kad nuomojasi automobilį, kuris susijęs su „Judex“.
„Aš nuomoju automobilį iš kompanijos, ir į kainą įeina ir degalai. Daugiau jokių finansinių ryšių su „Judex“ neturiu. Yra sudaryta „Judex“ sutartis su kita įmone, aš ten tų santykių nežinau, ir iš tos įmonės aš nuomojosi automobilį, nuomos sutartis yra jau seniai, 10 metų. Čia jau tarpusavyje yra jų reikalai. Nuomą apmoku aš iš kanceliarinių lėšų“, – aiškino P. Gražulis.
2013 m. privačių interesų deklaracijoje parlamentaras yra nurodęs, kad „Judex“ dirba jo žmona Raminta Gražulienė. Tiesa, tais pačiais metais teismas sutuoktinius išskyrė.
2014 m. prekybos centruose pradėti pardavinėti bendrovės „Judex“ gaminamus koldūnus su mėsa – ant jų puikuojasi stilizuotas prieš seksualines mažumas pasisakančio P. Gražulio atvaizdas su užrašu „Už Lietuvą, vyrai!“.
Tuo metu DELFI kalbintas politikas patvirtino, jog pats valgo koldūnus prekybos centruose su stilizuotu savo atvaizdu ir šūkiu „Už Lietuvą, vyrai!“. „Ir valgau, ir skanūs labai, – sakė jis. – Graži pakuotė, išradingi verslininkai. Valgau tik juos, daugiau nieko nevalgau.“
Paklaustas, ar bendrovė „Judex“ yra su juo susijusi, P. Gražulis sakė „niekaip“, o priminus, jog jis 1996 metais prieš Seimo rinkimus prisipažino įkūręs „Judex“ ir joje dirbęs generaliniu direktoriumi, P. Gražulis dėstė: „ne, ne, ne, nieko nesakiau, nieko nekalbėjau“. „O jeigu ir būčiau susijęs (su bendrove „Judex“ – DELFI), aš nematau čia problemos“, – prieš pora metų stebėjosi politikas.
2008 m. „Respublika” kalbino P. Gražulį apie tuo metu Gargžduose bendrovės „Judex“ pradėtą leisti laikraštį „Klaipėdos rajono savaitė“.
Tuo metu politikas sakė „šiek tiek“ padėjęs naujajam leidiniui: jam priklausančiose patalpose esą bus įsikūrusi laikraščio redakcija, o už tai jam bus suteikta teisė pademonstruoti savo, kaip rašytojo, sugebėjimus.
„Sudarėme panaudos sutartėlę: aš jiems leidžiu naudotis savo patalpomis. Mano padėjėja viena ir kuruoja tą laikraštį, o aš, be abejonės, bandysiu ką nors parašinėti. Santykiai yra ne turtiniai, o sutartiniai“, – tada P. Gražulį citavo laikraštis.
2001 m. „Lietuvos žinios“ skelbė, kad sąsajas su „Judex“ P. Gražulis viešai pripažino dar prieš 1996 m. Dienraštis rašė, kad „Judex“ verslą pradėjo atidariusi spaustuvę.
P. Gražuliui tapus Seimo nariu „Judex“ be konkurso atiteko teisė spausdinti Seimo stenogramas. Už vieno tiražo (350 egz.) leidimą parlamento kanceliarijai priklausanti Seimo leidykla „Judex“ tada mokėdavo po beveik 1800 Lt (521 Eur). Konkursas dėl stenogramų spausdinimo nebuvo paskelbtas, nes tai reikėjo daryti, kai sandorio suma viršija 25 tūkst. Lt. (7,2 tūkst. Eur).
