Graikijos kredito rizikos apsikeitimo sandorių (angl. credit default swap; CDS) kaina, kuri rodo šalies rizikos vertinimą tarptautinėje finansų rinkoje, padidėjo 14 bazinių punktų, investuotojai susitaikius su tuo, kad Didysis septynetas (G7) ir eurozonos finansų ministrai savaitgalį vykusiame susitikime atsisakė išsamiau apibūdinti paramos paketą ekonominę krizę išgyvenančiai valstybei.
Pastarąsias savaites visi atidžiai stebi Graikijos, kaip ir Ispanijos, Italijos ir Airijos, akcijų biržas, o investuotojai baiminasi, kad šios valstybės pačios nepajėgs susitvarkyti savo balansų. Šiuo metu palūkanos už Graikijos 10 metų skolos vertybinius popierius yra 6,75 proc., o ES narės Vokietijos – 3,14 proc.
Esant tokiems rodikliams, valiutų spekuliantai „užuodė” silpnąją eurozonos grandį ir padidino statymus prieš eurą - iki didžiausių nuo euro įvedimo. Reaguodamas į tai Graikijos vyriausybės patarėjas, Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje J.Stiglitzas pareiškė, jog šalis neprašys paramos, ir paragino vyriausybes įsikišti į akcijų rinkas ir pamokyti spekuliantus.
Jis palygino susidariusią padėtį su Azijos finansų krize, kai iš regiono pasitraukus rizikos draudimo fondams ir investuotojams, nukentėjo net problemų neturinčios valstybės. Jis teigė: „Spekuliantai visada ieško silpniausių grandžių. Jų elgesys dabar primena dvigubą Honkongo žaidimą 1997-1998 m. Atsakydamas į tai Honkongas padidino palūkanų normas ir įsikišo į akcijų biržų veiklą (pradėjo supirkinėti bendrovių akcijas). Jie sužlugdė spekuliantus. Tą patį turėtų padaryti Europa.“
