Pasak jo, apie situaciją „Achemoje“ savivaldybė sužinojo tik iš pranešimų žiniasklaidoje – nei bendrovė, kuri yra viena didžiausių darbdavių rajone, nei ją valdančio koncerno „Achemos grupė“ atstovai apie tokius planus savivaldybės iki šiol neinformavo.
„Situacija nemaloni (...), žinau, kad tai palies du cechus ir du skyrius, tai būtų apie 400 darbuotojų iš maždaug 1300 įmonėje dirbančių žmonių. Dalis jų tikriausiai pasinaudos atostogomis, dalį darbdavys pagal Darbo kodeksą išsiųs į prastovas, kurių metu, atrodo, numatoma mokėti 40 proc. vidutinio atlygio, dalis tikriausiai dirbs dieninėse pamainose, nes darbas įmonėje organizuojamas pamainomis“, – BNS sakė M. Sinkevičius.
„Bet kuriuo atveju šių 400 žmonių pajamos tikrai nukentės, o tai turės neigiamos įtakos ir savivaldybės biudžeto pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio“, – pridūrė jis.
M. Sinkevičiaus teigimu, dabar svarbiausias klausimas – kiek tęsis tokia situacija.
„Kai kalbi su įmonėms dirbančiaisiais, jie sako, kad jei tokia padėtis truks kokius porą mėnesių, tai nebūtų taip blogai, bet jei viskas užsitęs pusę metų ar dar ilgiau, tada jau tikrai nebūtų nieko gero. Tas neapibrėžtumas yra ir bent jau kol kas niekas normaliai negali pasakyti, kada viskas pasibaigs ir bus galima grįžti į normalų darbinį režimą“, – aiškino Jonavos meras.
„Žiūrėsime, ką komunikuos įmonė, kaip situaciją planuoja valdyti akcininkai, nes jei viskas užsitęs, žmonės natūraliai pradės ieškoti alternatyvų. Darbo rinkoje poreikis darbuotojams egzistuoja, tačiau iš kitos pusės, chemijos pramonė yra tokia specifinė niša ir dirbantiems čia gali būti ne taip paprasta atrasti sau vietą alternatyviose gamyklose“, – sakė M. Sinkevičius.
Jis pabrėžė, kad situacija nuo pačios „Achemos“ nepriklauso, tačiau komunikacijos iš gamyklos ir jos akcininkų pasigendama.
„Apie esamą situaciją mes sužinojome tik iš žiniasklaidos priemonių. Susitikimų su įmonės atstovais ar akcininkais kol kas nesame numatę, bet norėtųsi, kad tokiais atvejais ne tik savivalda, bet ir pati įmonė parodytų didesnį dėmesį. Mes gi nežinome jų vidinės virtuvės, nesekame nei trąšų, nei dujų rinkų, todėl būtų malonu, kad įmonė ar ją valdančio koncerno („Achemos grupės“– BNS) atstovai parodytų norą pranešti apie savo planus ir kaip jie gali įtakoti situaciją darbo rinkoje ar mokesčių surinkimui rajone“, – tvirtino M. Sinkevičius.
Didžiausia dujų vartotoja šalyje „Achema“ praėjusią savaitę BNS patvirtino, kad dėl rinkose drastiškai išaugusių dujų kainų po vasarą vykusio kasmetinio remonto nedirba vienas iš dviejų amoniako cechų, pagaminantis apie 30 proc. visos gamyklos produkcijos.
„Achemą“ valdančios „Achemos grupės“ komunikacijos vadovė Gintarė Mierkienė BNS pirmadienį žadėjo pakomentavo, ką veikia laikinai neveikiančio cecho darbuotojai.
„Achemoje“ dirba apie 1,27 tūkst. žmonių.
Dėl rekordinių dujų kainų apie 40 proc. amoniako gamybą laikinai sumažino viena didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų Norvegijos „Yara International“, o „CF Industries Holdings“ laikinai sustabdė dviejų gamyklų Didžiojoje Britanijoje veiklą.
Dujų kainos Europoje šiemet pašoko daugiau kaip tris kartus.