Jis pažymėjo, kad pagrindinė skolų krizės pamoka Europai yra ta, kad krizės atveju bendros valiutos privalumai turės būti apsaugoti griežta valstybių narių biudžeto politika ir stabilumo mechanizmu.
Anot ministro, krizė įrodė paprastą tiesą, kad kaip maža šalis Estija yra kur kas labiau pažeidžiama nestabilumui Europoje nei didelės valstybės, dėl kurių tas nestabilumas ir kilo. Be to, Estija taip pat labiau nei kitos šalys yra priklausoma nuo išorinės aplinkos ir bendradarbiavimo.
"Todėl mes kuriame stabilumo mechanizmą tam, kad jis tiesiogiai apsaugotų parlamento biudžeto politiką ir pasirinkimus, o ne tam, kad šie pasirinkimai būtų riboti priklausomai nuo to, kiek sieks mūsų įmoka į ESM", - sakė ministras.
Be to, J. Ligis pridūrė, kad Estija turi pripažinti ir prisiminti, kad Europa ne kartą padėjo Estijai ir dar ne kartą padės ateityje.
Estija į ESM kasmet turės pervesti daugiausiai 1,3 mlrd. eurų. Ši suma padidės 2023-iaisiais, kai Estija turės garantuoti daugiau nei trečdaliu didesnę sumą.
