Senjorai renkasi gyventi aktyviau
Senjorams mankštas vedanti trenerė neslepia, jog tiek daug vyresnio amžiaus žmonių savo treniruotėse pamatyti ji nesitikėjo.
„Kai pradėjau vesti, galvojau, kad ateis kokia 10-15 žmonių ir, kai atėjo apie 100, čia buvo praeitą sezoną, tai aš buvau tiesiog sužavėta, nes aš tikrai galvojau, kad senjorai sėdi namie, o jie nori sportuoti“, – dalijosi „Active Vilnius“ trenerė Rasa Urbonavičienė.
Su LNK žiniomis savo patirtimis pasidalijo ir sportuojanti senjorė Marina.
„Pirmi kartai, kol organizmas suprato, kad kitaip nebus – buvo sunkoki, o dabar jau lengviau“, – teigė ji.
Vis dėlto, kai kurie pensininkai neslepia, kad pasiilgsta laikų, kai reikėdavo skubėti į darbus.
„Esu buvusi odontologė ir aš dar naktimis gydau žmones. Priekinius visus jau sapne išgydžiau, dabar šoninius gydau. Labai ilgiuosi darbo. Kadangi aš dabar esu senjorė, viena gyvenu – labai ilgiuosi“, – teigė sportuojanti senjorė Birutė.
Tačiau net ir tie, kurie darbo pasiilgo – grįžti atgal neketina ir sako, kad atėjo laikas vietą užleisti jaunimui.
„Galbūt aš galėčiau darželyje kokiame paskaitėles skaityti, bet juk yra dabar specialistai“, – svarstė Birutė.
Jai pritarė ir senjorė Laima.
„Atėjo laikas, kai nusprendžiau, kad man reikia ramesnio gyvenimo, ramesnio gyvenimo būdo ir mano pareigas atlieka jaunas, pareigingas žmogus. Čia buvo mano sprendimas“, – dalijosi ji.
Ramybę renkasi ne visi
Tiesa, ne visi pensinio amžiaus žmonės kas rytą leidžia sau neskubėti į darbus. Lietuvos darbo rinka laikoma viena labiausiai senstančių visoje Europoje.
„Jeigu pakalbėsime apie energetikus, tai, kaip sakė, 50-55 plius, jeigu kalbėsime apie medikus, tai 50-55 plius, jeigu kalbame apie kelininkus – ten vėlgi 50“, – teigė profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė.
Tačiau Užimtumo tarnyba baiminasi, kad dalį pagyvenusių žmonių nuo darbo greitai atbaidys informacinės technologijos.
„Kadangi technologinis pasaulis mus visus ženkliai lenkia, ir jaunimui yra kur kas lengviau prisitaikyti prie šių pokyčių, vyresniems žmonėms šis amžiaus laikotarpis tikrai yra toks pereinamasis ir gana sudėtingas“, – teigė UŽT planavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Dalė Čičelienė.
O įmonės prognozuoja, kad, vyresniajai kartai išėjus į pensiją, jaunimas tų darbo vietų užimti neskubės.
„Yra tų jaunų žmonių, bet jie neateina dirbti tokiomis sąlygomis, kokiomis dirbo tie žmonės, kurie jau sulaukė to vyresnio amžiaus. Jiems per maži atlyginimai, galbūt per dideli darbo krūviai, kažkokie lūkesčiai galbūt didesni“, – pasakojo D. Kvedaraitė.
Tad tikslas – išlaikyti senjorus darbe. Užimtumo tarnyba jiems siūlo net aukštąjį ar profesinį mokymą.
„Vyresnio amžiaus asmenų net 65 procentai lieka darbo rinkoje po mūsų paslaugų“, – teigė D. Čičelienė.
Senjorai tobulina savo žinias
Vis dėlto, trečiojo amžiaus universiteto dėstytojai tikina, kad dauguma studentų mokosi dėl savęs.
„Mes visi žinome, kaip dabar technologijos vystosi ir kaip kiekviename žingsnyje jau reikalingos informacinių technologijų žinios“, – teigė klausytoja Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete Jurgita Rotomskienė.
Retas pensinio amžiaus žmogus, atėjęs į trečiojo amžiaus universitetą, mokosi tam, kad rastų darbą. Dauguma esą ieško bendravimo, nenori sėdėti namie arba tiesiog nori patobulėti.
„Yra nemažai ir tų, kurie nori pagrindinių žinių, kaip naudotis planšete, kaip elgtis su išmaniuoju telefonu. Labai populiari tema yra elektroninė bankininkystė“, – teigė J. Rotomskienė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
