V. Janulevičiaus teigimu, dėl darbuotojų trūkumo įmonės negauna pajamų, negali įvykdyti užsakymų, joms gresia baudos, be to, nukenčia ne tik įmonių, bet ir valstybės reputacija.
„Su Užsienio reikalų ministerija reikėtų pakalbėti dėl konsulų siuntimo į tuos karštus taškus. Negi negalime surasti papildomų žmonių uždengti tą poreikį didžiulį“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje tvirtino V. Janulevičius.
Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Šriubša sako, kad „poreikis yra ženkliai viršijantis bet kokias galimybes“.
„Iš esmės fizinės galimybės atstovybių (...) jau yra išnaudotos“, – posėdyje pareiškė D. Šriubša.
„Situacija yra tokia, kad migracijos spaudimas yra gan didelis – kuo daugiau prašymų išnagrinėjama, tuo didesnė sklaida ir didesnis patrauklumas tos konsulinės tarnybos priimti daugiau prašymų“, – pridūrė jis.
D. Šriubša, be kita ko, pabrėžė, kad Lietuva netrumpina leidimų gyventi ir dirbti išdavimo terminų, siekiant, kad į šalį nepradėtų vykti ne darbo ieškantys, o kitų tikslų siekiantys žmonės: „Matome, kaip naudojamasi atvykimo schemomis, o paskui įsidarbinama kitoje šalyje“.
V. Janulevičius pateikė pavyzdį, kaip metalo produktų ir konstrukcijų gamintoja „CB Baltic“ pusantro mėnesio iš Indijos negali sulaukti 60 jau atrinktų kvalifikuotų suvirintojų – įmonė yra laimėjusi Europos Sąjungos konkursą remontuoti laivus.
Pramoninkų lyderio skaičiavimais, per mėnesį įmonės praradimai yra „arti 1 mln. eurų“. Tačiau, pasak jo, nukenčia ir reputacija: „Neatlikti darbai ir galimai ateityje baudos ir, aišku, diskreditacija Lietuvos kaip patikimos gamybinės šalies, laivų remonto srityje“.
Dabar sprendimai dėl leidimų darbuotojams atvykti laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindais priimami per tris mėnesius.
D. Šriubša informavo, kad po kelis darbuotojus šiemet išsiųsta į didžiausią Kazachstano miestą Almatą ir sostinę Astaną bei Armėnijos sostinę Jerevaną.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje pirmąjį pusmetį įsidarbino 37,8 tūkst. žmonių iš 88-ių ne Europos Sąjungos šalių. Indija nepatenka į dešimtuką šalių, iš kurių atvyksta daugiausia darbuotojų.
Pagal darbo sutartis šiemet dirbti pradėjo 2,4 karto daugiau nei pernai ukrainiečių, azerbaidžaniečių skaičius augo beveik 6 kartus, tadžikų – beveik 3,7 karto, gruzinų – 2,7 karto. Beveik dukart daugiau įdarbinta moldavų, uzbekų, kazachų.