„Praėjusiais metais šalies ekonomiką tempęs lokomotyvas – Lietuvos pramonė šiemet ėmė buksuoti. Todėl valstybės dėmesys, papildomos finansinės paramos paieškos, mokestinės lengvatos būtų kaip niekada vietoje ir laiku. Bet, kaip dažnai politikams pasitaiko, meduolio fone šmėžuoja ir bizūnas, kuris ne tik Lietuvos įmonėms, bet ir visai šalies visuomenei šiuo metu būtų ne tik nereikalingas, bet ir atvirai žalingas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo V. Janulevičius.
Anot jo, mokesčių reformoje džiugina ambicingas planas dėl investicinės sąskaitos bei investicinio projekto lengvatos pratęsimas. Taip pat palaikomas planas neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA).
„Šis Vyriausybės prioritetas turėtų būti įgyvendintas nepriklausomai nuo mokesčių reformos ateities“, – prideda pramonės atstovas.
Taip pat kaip teigiamas aspektas išskiriamas pasiūlytas momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodas. „Ekonominės recesijos periodu įmonės tam tikrais metais gali būti nepelningos; reikėtų leisti įmonėms atskaityti visą turto įsigijimo kainą ir kitais po turto įsigijimo einančiais mokestiniais laikotarpiais“, – nurodyta įraše bei pridedama, kad laukiama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų.
V. Janulevičiaus teigimu, mokesčių reformos pakete darbo pajamų apmokestinimas, net ir priėmus siūlomus pakeitimus, išliktų aukštas. Be to, anot jo, numatytas perteklinis kapitalo apmokestinimas.
„Į bendrą pajamų sumavimą įtraukti dividendai. Įmonės pelnas jau yra apmokestinamas pagal pelno mokestį; tuomet tie patys pinigai yra apmokestinami pagal bazinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Įvedus tarifą aukštoms pajamoms, dividendai būtų apmokestinti trečią kartą.
Įvedami papildomi tarifai aukštoms pajamoms. Šis modelis nubaudžia aukštesnes pajamas gaunančius asmenis, ypatingai aukštą vertę kuriančius talentus, kurių pritraukimas yra tiesioginis Lietuvos ekonomikos interesas.
Dovanojimo būdu gautų pajamų iš artimų asmenų apmokestinimas. Šis pateiktas pasiūlymas yra žalingas ir verslui, ir visuomenei. Šiuo pasiūlymu yra siunčiama neigiama žinutė: dirbdamas, investuodamas ir kurdamas Lietuvoje, mokėdamas mokesčius, sukurtu gėriu dalindamasis su artimaisiais turėsi dar kartą susimokėti.
Individualios veiklos apmokestinimas. Individuali veikla nėra tas pats, kas darbo santykiai, tad valstybė, skatindama gyventojų verslumą, turėtų ir apmokestinti tas veiklas teisingai. Taip, kai kuriuose sektoriuose (statybų, transporto, autoservisų, metalo apdirbimo, viešbučių ir restoranų ir pan.) individualios veiklos reglamentavimas iškraipo konkurencinę aplinką, bet nepanašu, kad bandoma realiai spręsti šią problemą. Galų gale tiesiog priminsiu, kad mokesčiai gali būti ne tik keliami, bet ir mažinami.
Ir pabaigai. Taip, Lietuvos verslas sugeba prisitaikyti prie aplinkybių, kad ir kaip nepalankiai jos besiklostytų. Bet noriu palinkėti, kad dalies tų nepalankių aplinkybių nesukurtume savo rankomis“, – rašo LPK prezidentas.
