„Mes turime prisirišti prie kažko (...) iš kur imame informaciją ir kaip mes tą dalyką darome. Manyčiau, kad šioje vietoje reiktų atsispirti nuo to, kieno rodikliais mes naudojamės. Mes (LPK – ELTA) visą laiką naudojamės EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis – ELTA), kur Vyriausybė dažnai kartoja nuo perskirstymo, ir „International Tax Foundation“ informacija“, – Eltai teigė V. Janulevičius.
Tuo tarpu atsakydamas K. Lisauskui, kaip mato gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų augimą priėmus mokesčių reformą iki 34 proc., V. Janulevičius tvirtino, kad jis žvelgia per akcininko prizmę ir kapitalo apmokestinimą.
„Jis (K. Lisauskas – ELTA) ir pats atsakė toje vietoje į tą klausimą. Nes mes žiūrime per akcininko prizmę, per kapitalo apmokestinimą. Jis pats yra sakęs, kad aš kalbu apie akcininkus ir investuotojus, kad jiems šiai dienai tas dalykas vis brangsta“, – sakė LPK vadovas.
„Šioje vietoje mes ir kalbėjome, kad 34 proc. būtų, jeigu jie paimtų ir padarytų ten 20 proc. ar 22 proc. virš to VDU. Kai mūsų kaimyninėse šalyse šiuo atveju tokių dalykų nėra ir mums reikia kažkokį matmenį paimti, apie ką mes diskutuojame. Nes kaip jis ten paistalus savo leidžia iš mokestinės pusės, matosi, kad su verslu nedaug dirbęs“, – teigė jis.
Taip pat, K. Lisauskas anksčiau Eltai sakė, kad dabar nėra tokio dalyko, kaip 28 proc. GPM dydis, juolab, kad reta bendrovė šalyje moka 15 proc. pelno mokestį. V. Janulevičius aiškino, kad nors Lietuvoje efektyvus pelno mokesčio tarifas yra 13,7 proc., tačiau EBPO ir Europos Sąjungos (ES) šalyse nustatytas tarifas yra didesnis.
„Ekspertas (K. Lisauskas – ELTA) teigia, kad reta Lietuvos bendrovė moka 15 proc. pelno mokestį (dėl taikomų lengvatų), t. y. efektyvus mokesčio tarifas yra mažesnis nei 15 proc. Lietuvos atveju tai yra 13,7 proc. Tačiau, beveik visose EBPO ir Europos Sąjungos šalyse nustatytas mokesčio pelno tarifas yra didesnis nei efektyvus mokesčių tarifas“, – sakė LPK vadovas.
„Estijos atveju, nustatytas mokesčių tarifas yra 20 proc., o efektyvus 17 proc. (remiantis OECD duomenimis). Latvijoje – tas pats (20 proc. nustatytas tarifas ir 17 proc. – efektyvus). Italijoje, pavyzdžiui nustatytas pelno tarifas yra 27,8 proc., o efektyvus – tik 21,3 proc. Taigi, kalbant apie tarifus reikia susitarti apie kokius juos kalbame, nustatytus ar efektyvius tarifus. Ir norėtųsi žinoti kas nesumoka to pelno mokesčio“, – akcentavo jis.
V. Janulevičius taip pat pažymėjo, kad dividendai Estijoje ir Latvijoje yra neapmokestinami, o Lietuvoje jie apmokestinami 15 proc. tarifu, taip pat kaimyninėse šalyse neapmokestinamas reinvestuojamas pelnas, o tai – didžiulis kapitalo apmokestinimo skirtumas. Anot jo, nei Latvija, nei Estija neapmokestina trečią kartą dividendų taip, kaip siūloma padaryti Lietuvoje.
Konkurencingumo prastėjimą lems ne tik mokesčių sistema
V. Janulevičius taip pat tvirtino, kad ne tik įgyvendinta mokesčių reforma galėtų lemti prastesnį šalies konkurencingumą regione – prie to prisidėtų ir augantys darbo kaštai.
„Ekspertas aiškina, kad šalies investicinį patrauklumą lemia ne mokesčių sistema, o darbo jėga ir jos užmokestis. Galima sutikti, kad ne tik mokesčių sistema lemia šalies investicinį patrauklumą, tačiau derinys: prasta mokesčių sistema ir bene greičiausiai augantys darbo kaštai, kurie yra viena iš pagrindinių šalies tarptautinio konkurencingumo problemų“, – sakė LPK prezidentas.
„2022 metais Pasaulio banko duomenimis grynosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė tik 1 proc. BVP, kai anksčiau siekdavo vidutiniškai apie 6 proc. BVP. Kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje apie 3–4 proc. nuo BVP , o Lenkijoje net virš 5 proc. nuo BVP. Tai susiję su geopolitika, tačiau mes jau nepatrauklūs investuotojams, o kapitalą papildomai apmokestinanti sistema tik dar mažins šalies patrauklumą“, – aiškino jis.
LPK vadovas akcentavo, kad Lietuva, turėdama progresyvią mokestinę sistemą, tik šiais metais dėl papildomo bankų apmokestinimo, pasieks tokį perskirstymo lygi, kokį turi Estija, apie 33 proc. BVP.
Pasak jo, Estijos mokesčių sistema yra pripažinta efektyviausia ir nepaisant to, kad ji nėra progresyvinė, surenka mokesčius ir jau daug metų perskirsto tiek, kiek Lietuva galbūt pasieks šiais metais.
„Lietuvos bankas konstatavo, kad PVM nesurinkimas yra viena iš didžiausių Lietuvos mokesčių sistemos problemų. Manoma, kad nesurenkama apie 1 mlrd. eurų PVM. Taigi, manyčiau, kad čia turi būti skiriamas didžiausia dėmesys, o ne produktyvaus kapitalo papildomam apmokestinimui“, – pabrėžė V. Janulevičius.
„Taigi kapitalo papildomas apmokestinimas yra niekas kita kaip tik bejėgystės įrodymas, nes mokesčių sistema turi būti tokia, kad būtų paprasta administruoti ir užtikrintų pajamų surinkimą. Estai tai daro geriau. Net jei jie didina tarifus, jie nekeičia mokesčių sistemos struktūros. Jie ir toliau neapmokestina reinvestuojamo pelno ir dividendų“, – sakė jis.
ELTA jau rašė, kad Lietuvoje tebesitęsiant diskusijoms dėl mokesčių reformos turinio, mokestiniai pakeitimai planuojami įgyvendinti ir kitose Baltijos šalyse. Nors Latvijoje šiuo metu kalbos apie mokesčių reformą yra nutilusios, tačiau Estijoje jau nuo naujųjų metų numatomi konkretūs pokyčiai.
Tarp esminių pokyčių šiaurinėje Baltijos valstybėje – didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), t. y. 22 proc. vietoje 20 proc. Taip pat – PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms bus padidintas nuo 9 iki 13 proc., naikinamos pajamų mokesčio lengvatos. Galiausiai estai nuo naujųjų metų įves automobilių mokestį, neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) padidins visiems, nepriklausomai nuo pajamų, nuo 654 iki 700 eurų, o nuo 2025 m. numatoma padidinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo 20 iki 22 proc.
Vasaros pabaigoje posėdžiavusi Lietuvos koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Verslo atstovai kritikuodami mokesčių reformą dažnai pažymi, kad jos įgyvendinimas gali lemti prastesnį šalies konkurencingumą. K. Lisauskas tvirtino, kad tokie teiginiai yra „visiški paistalai“, nes verslas priimdamas sprendimus labiausiai atkreipia dėmesį ne į pelno mokestį, o į tai, kiek kainuos darbuotojai.
