aA
Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas mano, kad taikomų ekonomiką gaivinančių priemonių efektyvumas galės būti įvertintas tik rudenį, tačiau išskyrė, kad, preliminariai vertinant, ES šalių kontekste Lietuva atrodo gerai. Jis taip pat teigė, kad augsianti valstybės skola neturėtų kelti didelių grėsmių.
Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Domantas Pipas

„Sunku tikėtis, kad iš karto pradėtų veikti priemonės bet kokios, išskyrus, jei pinigų dalinimas vyksta tiesiogiai žmonėms. Su verslu, nevienodai jis reaguoja ir sunku objektyviai įvertinti, kam kokios pagalbos reikia. Manau, kad čia reikia dar gero rudens palaukti, kad matytume, kokia bus situacija su pandemija ir apskritai – kokių priemonių reikės ir kaip jos suveikė. Bendrai vertinant balansą pandemijos valdymo ir ekonomikos palaikymo bei skatinimo, tai Lietuva turbūt labai gerai atrodo, bet tai preliminarus vertinimas“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Jo teigimu, kitos šalys galėjo greičiau įveiklinti kai kurias paramos priemones, nes su panašiomis situacijomis jos susidūrė kur kas anksčiau.

„Dar anos krizės laikais ten buvo visai kita strategija, politika, kitos galimybės. Šalys – Švedija, Vokietija, kitos – taikė gyventojų palaikymo priemones. Tų pamokų vieni turi išmokę, kiti turėjo mokytis ir bandyti veikti, kiek leido galimybės. Kadangi prastovų finansavimas nebuvo 100 proc., visada reikėjo vertinti, kiek verslas prisideda ir ar prisideda. Kadangi tų kontrolės mechanizmų buvo, neišvengiama, kad tai trukdė šiek tiek.

Bet, kita vertus, negalima pinigų dalinti, nes ilgalaikius pinigų dalinimo padarinius jaus visi, taip pat ir visi mokesčių mokėtojai, ir to reikėtų vengti“, – teigė europarlamentaras.

Europos Parlamento nario nuomone, valstybės skola neturėtų kelti didelių grėsmių Lietuvai, jei pavyks ir toliau skolintis mažomis palūkanomis.

„Sudėtinga balansuoti tarp šių priemonių ir jų ilgalaikio poveikio, konkrečiai poveikio skolai. Skola padidės ir, matyt, šių metų pabaigoje, kadangi ir ekonomika kris, ir BVP nusmuks, gali būti, kad skola viršys ir 50 proc. BVP. Bet tai nėra grėsmė, jei palūkanos, už kurias skolinamės, yra nedidelės ir jos neviršija 1 proc., o priemonės ir sprendimai, ypač mokesčių mažinimo, neturės ilgalaikio poveikio“, – sakė jis.

Vis dėlto, pasak S. Jakeliūno, Prezidentūros siūlymas mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) gali didinti riziką padidėsiančiai valstybės skolai tapti netvaria.

„Dabar vyksta Seime diskusijos dėl mokesčių mažinimo, ypač GPM. Jeigu tokie sprendimai bus priimti, tada ta skola gali tapti netvari, nes bus įvertinta, kad šalis nesuvaldė savo trumpalaikių problemų, bet padidino ilgalaikę riziką. Atitinkamai skolinimasis gali brangti, ir ta skola gali kelti problemų. Jeigu ši situacija bus suvaldyta, tai, manau, 50 proc. skolos santykis su BVP nebus problema. Jei 2021, 2022 metais nebus to poveikio, tai manau, kad pigus skolinimasis leis netgi sumažinti palūkanas, lyginant su tuo, kas dabar yra, nes mes iki šiol mokame brangias palūkanas“, – sakė S. Jakeliūnas.

„Jeigu suvaldytas bus tas procesas, dėl skolos didėjimo nematau jokių problemų“, – pridūrė europarlamentaras.

Jo teigimu, priemonių poveikis biudžeto pajamoms bus didžiulis, tačiau šių metų biudžeto peržiūros klausimas yra labiau teisinio lygmens, nes, atlikus šią procedūrą dabar, gali būti neaišku, kokia situacija su biudžetu bus po kelių mėnesių.

„Kadangi neapibrėžtumas išlieka labai didelis, o peržiūrėjus biudžetą neaišku, kas bus rudenį, tai suprantu Vyriausybę, kuri pirmiausia nori stabilizuoti padėtį ir, kai bus geresnis vaizdas, galbūt svarstyti biudžeto peržiūrėjimą. Čia galbūt yra daugiau teisinis klausimas. Nesiimu komentuoti, ar būtina peržiūrėti biudžetą, bet suprantama, kad poveikis tiek biudžeto pajamoms, tiek išlaidoms didžiulis ir, matyt, ekonomikos stabilizavimas yra prioritetas, o ne techniniai biudžeto peržiūros darbai, bent jau Vyriausybės akiratyje“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.

Vertindamas Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą įsteigti ES ekonomikos atkūrimo fondą, kurį sudarytų 500 mlrd. eurų, bei taip skatintų ES atsigavimą po koronaviruso krizės, S. Jakeliūnas teigė manantis, kad Lietuvai jis būtų naudingas.

„Įvyko beveik nedidelė revoliucija. Vokietija visada priešinosi bendrajam ES skolinimuisi, kas ir yra dabar siūloma. Tiesa, tas skolinimosi mechanizmas bus integruotas į daugiametę finansinę perspektyvą.

Aš manau, kad Lietuvai tai naudinga, nes kol kas atrodo, kad galime valdyti savo finansinę riziką, bet nežinome, kas bus kitais ir dar kitais metais. Kadangi švedų bankų koncentracija Lietuvos bankų sistemoje išlieka labai didelė, o Švedijos ekonomika, kaip ir kitos ekonomikos, be abejo, nukentės. Vien tai, kad Švedijos bankai Švedijoje patirtų problemų, gali sukelti problemas Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Apsidraudžiant turėtume dalyvauti tokiuose mechanizmuose ne tik, kad jie nebūtų neefektyviai panaudojami, bet ir tas nuosaikus požiūris Vokietijos, kuris visada buvo, manau, apsaugos ES nuo pernelyg didelio ir skolinimosi, ir neefektyvaus lėšų panaudojimo“, – kalbėjo europarlamentaras.

„Suprantama, yra kai kurios šalys, kurios oponuos, todėl bus daug diskusijų, ypač įtikinant Austriją, Nyderlandus, Suomiją, galbūt ir Švediją, tam reikia sutarimo Europos Vadovų Taryboje ir kitur, tai šansai yra, bet rizika išlieka“, – pridūrė jis.

ELTA
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
2.9565

Seimo komitetas aiškinsis, kodėl bankai dar neįrengė visų bankomatų

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstys, kaip Lietuvos bankas ir komerciniai bankai...

Sustojęs laikas nepakeitė tik IAE valgyklos išvaizdos: per metus kainas teko kelti tris kartus

Nors Ignalinos atominė elektrinė elektros nebegamina jau daugiau nei dešimtmetį, viena vieta čia...

„Ignitis grupė“ iš dviejų bankų skolinsis 224 mln. eurų (1)

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „ Ignitis grupė “ iš dviejų bankų ketina...

Susisiekimo ministerija: bankų esame paprašę išskirtiniais atvejais sudaryti galimybes apmokėti už Kaliningrado tranzitą

Susisiekimo ministerija komercinių bankų yra paprašiusi taikyti verslo sprendimu priimamą...

„Luminor“ perspėja neprarasti budrumo – sukčiai socialiniame tinkle sukūrė netikrą banko profilį (1)

„Luminor“ bankas perspėja neprarasti budrumo ir nepakliūti į sukčių pinkles socialiniuose...

Top naujienos

Delfi PliusTomas Janonis

Miestiečiams – nauja valdžios staigmena: teks pratintis prie kuklesnio gyvenimo (8)

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas turi naują sumanymą. Jo planuose – miestų gyventojų...

Elektros biržoje pasiektas naujas kainos rekordas – tokio kilimo niekas nesitikėjo, situaciją prašoma ištirti (20)

Lietuvoje elektros valandinė didmeninė kaina trečiadienį pasiekė 4000 eurų už...

Karas Ukrainoje. Analitikai: smūgiai taikiniams Kryme koordinuojami su kontrpuolimu prie Chersono Kryme esantiems ukrainiečiams – svarbus įspėjimas

Smūgiai Rusijos objektams okupuotame Kryme koordinuojami su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų...

Verslas PliusBloomberg News

Putino karas per vieną ketvirtį nubloškė jo ekonomiką ketverius metus atgal

Prezidento Vladimiro Putino invazija į Ukrainą per pirmąjį pilną ketvirtį nuo karo pradžios...

Labanaktis, Europa: auksines mergaites įkvėpė Curry, lopšinę niūniavo Jocytė

Sidabras žėri ryškiai, bet auksas – visų puošniausias. Trečiadienio naktį jį į tėvynę tik...

Aistros dėl kone brangiausio NT Lietuvoje: už tualeto būdelę – 2 milijonai eurų (1)

NT karštinė pajūryje blėsta, tačiau išskirtinės teritorijos visuomet išliks patrauklios....

Kristupas Dautartas

Investavimas kai kuriems tebėra tamsus miškas: kokia klaidas dažniausiai daro pradedantieji (1)

Pagal tarptautinius tyrimus, Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas – vienas prasčiausių...

Ukrainos LGBTQ+ pora prisijungė prie savo šalies gynybos pajėgų: kovoja ne tik su Rusija, bet ir homoseksualių kareivių stigma (1)

Oleksandras Zhuhanas ir Antonina Romanova pasivadinęs jo mylimasis susipažino dirbdami teatre, kai...

Delfi PliusViktorija Dačinskaitė

Karštos vasaros dienos – pats šių kenkėjų dauginimosi pikas: vaisius ir daržoves nugula šimtai kiaušinėlių Būdai, kurie padės jais atsikratyti

Vaisinės muselės yra, ko gero, vienas nemaloniausių virtuvėje įsikuriančių vabzdžių. Jos ne...

Dalis Lietuvos moterų senatvėje patiria skurdą: patarė, kaip tai pakeisti

Lietuvos Užimtumo tarnyboje tarp visų 151 tūkst. klientų vyrauja moterys . Oficialiai šiuo metu...