Šią savaitę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) išaiškinimas fizinio asmens bankroto bylos nutartyje padėjo tašką tokioms interpretacijoms, tokiu būdu atverdamas naujas bankroto fiziniams asmenims galimybes, taip pat ir tiems, kuriems vienintele bankroto bylos neiškėlimo priežastimi buvo nesąžiningumas.
Bankroto byla nekeliama tiems, kurie nesąžiningais veiksmais sukėlė savo nemokumą
Teismas išaiškino, kad bankroto byla galėtų būti nekeliama tik asmenims, kurie patys nesąžiningais veiksmais sukėlė savo nemokumą ar jį padidino/didina. Remiantis šiuo išaiškinimu, nesąžiningais veiksmais nebelaikytinas per didelio kredito pasiėmimas, verslo rizikos neapskaičiavimas, nedarbas arba mažai apmokamas darbas nepaisant to, kad realiai vertinant ir tokiu būdu uždirbtų pajamų niekaip nepakaktų turimoms skoloms padengti. Kitaip tariant, tai reiškia, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama kitų jo nesąžiningų veiksmų.
Teismas taip pat pasisakė, kad fizinio asmens sąžiningumas turėtų būti vertinamas tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju požiūriu. T. y. teismai turi pareigą nustatyti, ar skolininkas, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė teismui visą informaciją, bei tai, ar fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo sąžiningo elgesio. Pasak teismo, taip pat nepakanka nustatyti, kad fizinis asmuo yra nesąžiningas, tačiau būtina išsiaiškinti ir visas nemokumo atsiradimo priežastis. Todėl teismai neturėtų pripažinti nesąžiningu pasyvaus asmens elgesio, kuomet fizinis asmuo nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti. Nesąžiningumu gali būti laikomas nebent asmens tiesioginis siekimas pabloginti savo finansinę padėtį.
Skolininko nedarbas nelaikytinas nesąžiningumu
Teismas taip pat paaiškino, kad vien tai, jog fizinis asmuo nepradėjo dirbti tokiu būdu siekdamas sumažinti savo nemokumą, negali būti pripažįstama kaip fizinio asmens nesąžiningumas – tai vertinant būtina atsižvelgti ir į asmens galimybes tenkinti darbo rinkos poreikius – jo išsilavinimą, darbo patirtį, šeimyninę padėtį, tarkime auginamus mažamečius vaikus, būtinybę prižiūrėti neįgalų šeimos narį ir pan. ir išsiaiškinti, ar fizinis asmuo nedirba dėl objektyvių priežasčių, ar visgi sąmoningai siekia nedirbti ir taip didinti savo nemokumą.
Be kita ko, pasak LAT, būtina įvertinti ir tai, kokį darbo užmokestį fizinis asmuo galėtų gauti susiradęs darbą, bei kokią įtaką tokios gaunamos pajamos padarytų fizinio asmens mokumui ir galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. Kitaip tariant, jei asmeniui nepavyksta rasti gerai apmokamo darbo, už kurį gaunamas atlygis ilgainiui leistų sumokėti skolą ir nuo jos skaičiuojamas palūkanas, tačiau turėjo realias galimybes įsidarbinti mažai apmokamose pareigose ir to nepadarė, vien tokio elgesio negalima laikyti nesąžiningu ir dėl to atsisakyti kelti bankroto bylą.
Esminis yra tik asmens nesąžiningumas, darantis įtaką nemokumui
Be to, LAT nurodė, kad tokie faktoriai kaip menkavertiški sandoriai ar fizinio asmens elgesys, kurie neturi esminės įtakos fizinio asmens mokumui, negali užkirsti kelio fiziniam asmeniui bankrutuoti. Tai reiškia, kad nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui, o teismo turėtų būti nustatyta, jog asmuo tapo nemokus būtent dėl savo nesąžiningų veiksmų – tik tokiu atveju galima atsisakyti kelti bankroto bylą skolininkui grindžiant jį nesąžiningumu.