Nekilnojamojo turto mokestis – neišvengiamas
Anot Vilniaus universiteto docento Algirdo Bartkaus, ekspertai Lietuvos įsivesti šį mokestį reikalauja dėl to, jog jis yra kitose šalyse.
„O pas juos tas mokestis yra ne dėl to, kad jis būtų geras, o dėl to, kad jis istoriškai taip susiklostė“, – teigė jis.
Ant Lietuvos pažado įsivesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį kabo europiniai RRF fondo milijonai.
„Diskutuoti apie tai, ar jo reikia, ar nereikia – nėra prasmės, nes jis tiesiog, paprasčiausiai, bus“, – teigė A. Bartkus.
Tiesa, koks jis bus – Seimas vis dar neapsisprendžia.
„Vienoks ar kitoks kompromisas gimsta ir tikiu, kad Seimas sprendimą priims“, – teigė Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Siūlo leisti apsispręsti savivaldybėms
Ministerija siūlo, kad apmokestinimas priklausytų nuo turto vertės medianos konkrečioje savivaldybėje. Tai reiškia, kad Vilniuje mokėtų tik tie, kurių turto vertė viršija 90 tūkstančių, o štai, pavyzdžiui, Radviliškyje ar Šilalėje – užtektų ir 11 tūkstančių vertės turto. Tokia mintis – patinka ne visiems.
„Nesvarbu visiškai, kur jis yra. Ar jis pastatytas Vilniuje, ar jis pastatytas Varėnos rajone – jis turėtų būti apmokestinamas iš principo labai panašiai“, – teigė A. Bartkus.
Finansų ministerija nustatė konkrečius tarifus, pagal kuriuos būtų apskaičiuojamas mokesčio dydis, tačiau komitete atsirado siūlymas tokią tvarką keisti.
„Sulygintume šį nekilnojamojo turto modelį su jau taikomu žemės mokesčio modeliu, kuriame pačios savivaldybės nusistato tarifus“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
„Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pats dizainas buvo visiškai blogas. Ta prasme, jis buvo neprotingai parinktas, todėl šitas įstatymas nebepataisomas beveik“, – teigė V. Gapšys.
Anksčiau ministerija skaičiavo, kad vidutinis nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį būstą siektų maždaug 16 eurų per metus. Vadovaujantis M. Lingės siūlymu, mokesčio dydis jau priklausytų nuo savivaldybių malonės, o visi pinigai keliautų tiesiai į jų biudžetą.
„Žiūrint kokius savivaldybės nusistatytų tarifus pagrindiniam būstui, kitam būstui, nekilnojamam turtui kokią praktiką taikytų, nuo to priklausytų ir pačių savivaldybių surenkamumas į savo biudžetus“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Ekspertai įžvelgia grėsmes
Pasak A. Bartkaus, kontroliuoti tarifo apskaičiavimą turi tik centrinė valdžia, kad tai netaptų savivaldybių įrankiu, tačiau Finansų ministrė siūlymą palaiko. Ji įsitikinusi, kad, jeigu savivaldybės susitvarkė su žemės, tai susitvarkys ir su nekilnojamojo turto mokesčiu.
„Turi gana plačias žirkles, platų diapazoną tarifų nustatyme, matome, kad nusistatinėja, visgi, prie žemesnės ribos, bet ne patį žemiausią tarifą. Pavyzdžių, kaip konkrečiai yra įgyvendinamas panašus įstatymas, mes turime“, – teigė G. Skaistė.
Palaikymą šiai minčiai išsakė ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Visame pasaulyje nekilnojamo turto mokestis yra savivaldybių mokestis – nuo Amerikos iki Lietuvos. Man atrodo, Seimas padarytų protingą sprendimą, leisdamas savivaldybėms apsispręsti“, – teigė jis.
Tačiau ekspertai čia mato grėsmių.
„Bus pasakyta, jog šis mokesčio tarifas yra mažas ir problemų jis nesprendžia. Kokių problemų? Tų savivaldybių atstovai ir su tam tikrais verslais susiję veikėjai – jie jums konkrečiai neįvardins. Jie tik pasakys, kad nesprendžia, o vėliau pabandys šitą mokestį pritaikyti taip, kad išvarytų gyventojus iš tam tikrų kvartalų, į kur norėtų labai pigiai ateiti nekilnojamojo turto vystytojai“, – teigė Vilniaus universiteto docentas A. Bartkus.
Komitetas siūlymui savivaldybėms pačioms nuspręsti, kiek gyventojai mokės už savo turtą, kol kas nepritarė, tačiau tikimasi, kad į Seimo salę nekilnojamojo turto mokesčio klausimas grįš jau spalį.
Visą reportažą rasite LNK portale:
