Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje pristatyti rezultatus, teigė, kad Lietuvoje iš viso veikia 45 verslo priežiūros institucijos, o bendrai tam skirti 133 mln. Eur.
„Jų veikla daro įtaką kiekvienam iš mūsų gyventojų ir verslui.
Tikslas yra identifikuoti pažangias praktikas, geriausias pasaulio praktikas, ir geriausias praktikas Lietuvoje“, – trumpai apibendrino ji.
Institucijos, kaip tikino, buvo vertinamos pagal specialius kriterijus.
Kaip vardijo, tai, kaip organizuojami patikrinimai, koks yra jų veiklos planas, koks santykis tarp planinių ar neplaninių patikrinimų, kaip vyksta konsultavimas, ar konsultacijos yra suteikiamos visiems vienodai ir yra aiškios.
Taip pat, kaip pridūrė, ar teikiama pagalba verslo naujokams, ar jie yra baudžiami.
„Galima pasidžiaugti, kad pažangos lygis kyla beveik visose vertinimo kategorijose“, – sakė viceministrė ir tikino, kad vis daugiau institucijų supranta, kad baudos nėra išeitis.
„Labai svarbi sritis išlieka konsultavimas. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas darbuotojų kvalifikacijai“, – sakė ji bei aiškino, kad vis daugiau institucijų įrašo pokalbius su asmenimis.
Visgi, kaip teigė, žinios ne vien pozityvios. Kalbėdama apie grįžtamąjį ryšį, viceministrė teigė, kad dalis priemonių atliekamos formaliai, tarkime, klausimynai.
„Mažas aktyvumas yra kviesti verslą išsakyti nuomonę, duomenys neanalizuojami, nedaromos išvados“, – sakė ji.
Teigta, kad 49 proc. nevertina savo priežiūros veikla teikiamos naudos visuomenei, 53 proc. nematuoja verslui tenkančios patikrinimų naštos, 53 proc. institucijų savo veiklą vertina pagal nustatytų pažeidimų skaičių, 87 proc. institucijų rizikos vertinimas neparemtas statistinių duomenų analize.
Taip pat, kaip pridūrė, 60 proc. nevertina rizikos skundų nagrinėjimo procese, 53 proc. institucijų yra nenustačiusios, kada verslo naujokams taikomos griežtos poveikio priemonės.
Tarp pačių pažangiausių institucijų – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri pažangumo indekse surinko 9,9 balo. Antroje vietoje buvo Lietuvos radijo ir televizijos komisija su 9,74 balo, o trečioje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su 9,69 balo.
„VMI ilgą laiką vykdo transformaciją nuo baudėjo iki konsultanto. Yra daug investavusi į sistemas, o tai jaučiame deklaruodami pajamas“, – trumpai sakė viceministrė.
Tarp didžiausią pažangą padariusių įmonių buvo Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba bei Transporto kompetencijų agentūra.
„Mažiausiai pažangios institucijos buvo Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos bei Aplinkos apsaugos agentūra“, – teigė viceministrė.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad kadangi dauguma verslo yra geranoriškas, svarbu, kad institucijos jam padėtų, o ne baustų.
„Matome, kad priklausomai nuo regiono skiriasi institucijos praktikos. Vieni padeda verslui, atliepia lūkesčius, kiti kaip tik ne.
Tos, kurios nuėjo centralizavimo būdu, ten kokybė ir pasitenkinimas iš verslo yra didesnis nei iš tų, kurios savarankiškai yra regionuose“, – sakė jis.
Taip pat, kaip išskyrė, dažnai matomas „užsisėdimo ant verslo“ fenomenas.
„Kai yra mažareikšmis pažeidimas, o instuticija toliau tikrina. Iš dalies jis kartais susijęs ir su asmenybėmis“, – pastebėjo jis.
Redakcija primena, kad verslo priežiūros institucijų vertinimas parodo, kam priežiūros institucijos teikia prioritetą – konsultacijoms ar baudimui, ar teikiama pagalba naujiems verslams, ar patikrinimai atliekami būtent ten, kur kyla rizika didžiausiai žalai atsirasti, ar mažinama biurokratinė našta.
