Ekstremalios situacijos poveikis derliui
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad karščio banga neturėtų sukelti maisto stygiaus, tačiau tam tikrų produktų pasiūla yra sumažėjusi ir šis sumažėjimas gali dar labiau augti.
„Mes turime kalbėti apie atskirus produktus, apie atskirus regionus, nes dabartinė tema numeris vienas yra karščiai Pietų Europoje. Čia, turbūt, reikėtų labiau koncentruotis į tam tikras prekių grupes.
Labiausiai, aš kaip suprantu, tai alyvuogių aliejus yra problema, kur jau praeitų metų vasaros karščiai darė labai neigiamą įtaką derliui, jeigu apie 40 procentų buvo mažesnis derlius, tarkime, Ispanijoje, kuri yra didžiausia. Akivaizdu, kad šiais metais irgi kažko geresnio nebus, tai atsargų lygis alyvuogių aliejaus sparčiai senka ir dėl to kainos sparčiai didėja“, – Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė jis.
Anot SEB banko ekonomisto, kitas svarbus aspektas – daržovės ir vaisiai, kurie yra auginami Pietų Europos valstybėse.
„Iš ten irgi, kiek suprantu, signalai nėra geri dėl derliaus ir kokybės, kas duoda aiškų signalą, kad tam tikrų importuojamų produktų, salotų, tam tikrų vaisių kainos rudenį, žiemą gali būti gerokai didesnės“, – teigė T. Povilauskas.
Ekstremalūs karščiai alina ir kitas pasaulio vietas, dėl ko gali kilti net ir tokių produktų kaip cukraus kainos.
„Cukraus kaina yra labai stipriai pakilusi ir toks lygis buvo galbūt kokiais 2015-2016 metais, kavos pupelės irgi yra šoktelėjusios. Čia yra kitas toks prasidėjęs procesas, apie tai dabar jau ir Lietuvoje kalbama, apie El Ninjo, kuris, iš esmės, tik įsibėgėja“, – teigė T. Povilauskas.
Pasak jo, tai yra toks procesas, kai tam tikrose pasaulio dalyse būna istoriškai karščiau, o kitur šiek tiek drėgniau. Pašnekovo teigimu, vienas jautriausių regionų šiuo atveju yra Indija, taip pat Tailandas bei Filipinai.
„Šioje vietoje, El Ninjo įtaka derliui bus žiemą, pavasarį kitų metų. Čia yra ta galima problema, kuri dar tiek nesimato kainose, bet apie tai irgi reikia kalbėti. Vėlgi, tai yra tam tikri produktai, nes mes nekalbame apie kviečius, apie rapsus, soją, nes tai yra šiek tiek Šiauresniuose regionuose, Pietų Europa – vaisiai, daržovės, o Azija – tai ryžiai, cukrus, kavos pupelės. Yra tų blogų dalykų, kurie ateina“, – teigė SEB banko ekonomistas.
Grūdinių kultūrų eksporto problemos
Girdime ir apie sunkumus dėl grūdų eksporto iš Ukrainos. Nors, šioje vietoje, situacijai įtaką daro ne Europos karščio bangos, tačiau tam tikrų problemų ir poveikio kainoms tikrai gali būti.
„Dabar yra derliaus nuėmimo metas. Lietuvoje dar gal vos pirmos dienos, kai kviečių derlius yra nuimamas, bet, tarkime, Pietinėse šalyse ar vidurio Europoje jau yra derliaus nuėmimas prasidėjęs. Tarkime, Prancūzijoje šiandien mačiau jau yra nuimta apie 60 procentų kviečių derliaus ir yra geras derlius, pakankamai gera kokybė. Šioje vietoje, grūdinės kultūros nėra tiek nukentėjusios nuo tų orų negandų šiai minutei“, – teigė T. Povilauskas.
Tačiau, anot jo, situaciją gali apsunkinti Rusijos veiksmai.
„Rusijos veiksmai, grasinimai atakuoti laivus, kurie plauks į Ukrainos uostus, Odesos infrastruktūros naikinimas – tai kainas gali auginti, bet aš nebūčiau labai tikintis, kad tos kainos artimiausiais mėnesiais didės“, – teigė SEB banko ekonomistas T. Povilauskas.
Kainų pokyčiai
Dar šių metų pradžioje Jungtinės Karalystės (JK) prekybos tinkluose mes matėme situaciją, kada buvo ribojamas tam tikrų daržovių pardavimas dėl jų trūkumo. Pavyzdžiui, paprikų. Jų kaina gana aukšta buvo ir Lietuvoje, tačiau, „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas teigia, kad Lietuvos ir JK situacijos yra skirtingos.
„Viskas yra susiję su tam tikromis šalimis, su tam tikra klimato situacija šalyse. Didžioji Britanija pasižymi dviem faktoriais: tam tikru metų laiku jie labai daug vežasi iš Europos, nes patys neužsiaugina, nes nelabai sėkmingoje vietoje yra, o kitas dalykas – stipriai konkuruojantys tinklai, reikalaujantys kainų. Čia buvo jų „Brexito“ pasekmės, tai yra papildoma dokumentacija, papildomi reikalavimai, papildomi dalykai. Mes neturėjome tokio trūkumo“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, nors dabar matome žinias apie ispaniškų arbūzų trūkumą, tačiau į rinką įsijungia arbūzai iš Graikijos.
„Rinka tą susireguliuoja, žmonės randa, kur ką nupirkti pigiau“, – teigė jis.
P. Čepkausko teigimu, dabar galima daug kalbėti, tačiau realią situaciją mes pamatysime vėliau.
„Kai viskas suguls į aruodus – bus matyt. Prancūzijoje geras derlius, ta pati Rusija prognozuoja gerą derlių. Rusija, kadangi nepardavė praeitų metų gerų kiekių ir turi gerus derlius dabar, gali tai naudoti kaip ginklą į įvairias puses – gali neeksportuoti, o gali Afriką užversti nemokama produkcija, kaip senais gerais Tarybų sąjungos laikais, kai jie irgi tai naudojo, kad daryti įtaką Afrikos valstybėms. Spėlioti, praktiškai, neįmanoma. Reikia laukti rudens ir stebėti situaciją“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, šiuo metu kainų lygis yra užfiksuotas ir jis yra stabilus.
„Taip, yra atskiros prekių grupės, kurios susiję su grūdais, su aliejumi – jos pinga. Taip pat yra artimiausi grūdų perdirbimo produktai: makaronai, miltai – jie pinga. Daržovės sezoninės pinga su kai kuriomis išimtimis. Aliejus pinga stipriai, nes praeitais metais jis ten buvo virš 3,5 euro, o dabar už 1,79 galima nusipirkti akcijos metu, bet, tarkime, kiti, didesnio perdirbimo išvestiniai produktai iš grūdų, tai duona – ji nepinga ir toliau brangsta, nes kai kas naudojasi situacija ir toliau kelia kainas“, – teigė P. Čepkauskas.
Atskleidė, ar laukia dar vienas infliacijos šokas
Išankstiniais duomenimis, metinė infliacija liepos mėn. sumažėjo iki 7,1 proc. (birželio mėn. sudarė 8,2 proc.), o liepos mėn., palyginti su birželio mėn., kainos sumenko 0,3 proc. Girdint prognozes apie prastėjantį derlių bei tai, kad jo trūkumas atsispindės kainoje, kyla klausimas ar nelaukia dar vienas kainų šokas maisto produktų kategorijoje. T. Povilauskas paaiškino, kaip reikėtų vertinti esamą situaciją.
„Problemos, iš esmės, yra daržovėse ir ten, kur yra atviro grunto, kur yra kopūstai, morkos, burokėliai. Šioje kategorijoje beveik akivaizdu, kad kainos nebus mažos šių metų antrą pusmetį ir, galbūt, kitų metų pirmą pusmetį. Bus problemų su šituo dalyku, bet, kaip minėjau, yra kitos kategorijos, kurios savo svoriu yra dar didesnės: grūdinės kultūros, pieno produktai, mėsa, žuvis – šioje vietoje labiau bus kalbama apie kainų stabilumą ir net tokią minimalią defliaciją“, – dalijosi jis.
Anot pašnekovo, labai nerimauti nereikėtų, tačiau kai kurios daržovės, veikiausiai, nebus pigios.
„Atsiminkime ir tai, kad daržovių kainos Lietuvoje per dvejus metus yra padidėjusios 50 procentų. Tai yra turbūt beveik didžiausias šuolis Europos Sąjungos šalyse. Mes ir dabar jau turime sukauptą pakankamai didelį šuolį, kalbant apie daržovių kainas, tai sakyti, kad tas šuolis bus labai didesnis negu kitose Europos Sąjungos šalyse, turbūt, nelabai reikėtų“, – aiškino T. Povilauskas.
Ar maisto kainomis išsiskiriame iš kaimynių?
„Europos vidurkį mes pasivijome ir pralenkėme. Pas mus viskas su šituo yra gerai. Kiek žmonėms pinigų užteks pirkti maisto prekes, neapribojant savo vartojimo, yra filosofinis klausimas – pamatysime rudenį, nes galima pasakyti jau tiksliai, kad algų dinamika tikrai nėra tame lygyje, kaip infliacija. Ji yra žemesniame lygyje.
Mes turime tokius išvestinius statistinius skaičius, kurie gali kelti grėsmę. Maisto paramos gavėjų užsiauginome nuo 150 tūkstančių iki 205 tūkstančių per tris metelius, tai tokie požymiai nėra labai geri“, – teigė P. Čepkauskas.
Prekybos tinklai vienas po kito paskelbia, kad mažina tam tikrų prekių kategorijų kainas. Atrodo, kad konkurencinė kova dėl kainų vyksta, tačiau, P. Čepkausko teigimu, kainos, iš esmės, nemažėja, jeigu jas lygintume su praėjusių metų kainomis.
„Praeitais metais mes kilome apie 30 procentų, tai ant šito dar 14 viršaus – tai tikrai stiprus kilimas. Kol kas tokios realios situacijos, kad kibtų vienas kitam į gerkles dėl kainų, mes, šiam momentui, nematome, bet tai vasaros periodas, viskas tvarkoje. Ir vadyba atostogauja, ir visi atostogauja. Susives antro ketvirčio rezultatus rudeniop ir tada matysime, ar tie rezultatai juos tenkina, ar ne ir tada jie priims veiksmus“, – teigė pašnekovas.
Ekstremalūs orų reiškiniai - klimato kaitos padariniai. ES šalys yra pasiryžusios iki 2050 m. užtikrinti, kad ES poveikis klimatui būtų neutralus.
Perėjimas prie netaršios visuomenės ir ekonomikos yra neatidėliotinas uždavinys, atsižvelgiant į augantį ekstremaliųjų meteorologinių reiškinių skaičių, ir galimybė kurti naujas darbo vietas ir ekonomines galimybes.
Žalioji pertvarka taip pat yra būtinas žingsnis siekiant sumažinti ES energetinę priklausomybę. Iškastinį kurą pakeitus švaresnių formų energija sumažės ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taip pat sumažės ES priklausomybė nuo Rusijos dujų.
Šiuo metu Taryba rengia naujas taisykles, kuriomis siekiama iki 2030 m. ES išmetamą teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc. (palyginti su 1990 m.) ir parengti vadinamąjį pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį.
