Skelbta, kad pagal Vyriausybės darbo grupės parengtą planą, remiant jaunuolių įdarbinimą, skatinant verslumą ir aktyviau įtraukiant jaunimo organizacijas į įvairių institucijų veiklą. Taip pat planuojama parengti reikalingų kvalifikacijų žemėlapį, daugiau dėmesio skirti jaunuolių įgūdžių formavimui ir konsultacijoms.
„Jeigu komentuoti Vyriausybės darbo grupės parengtą priemonių planą, aš tikrai atkreipčiau dėmesį, kad ilgalaikiai tikslai ir ilgalaikės perspektyvos yra nustatytos puikios, tačiau, skaitant priemones, iškyla labai daug klausimų, pirmiausiai man kyla klausimas dėl pasirinktų prioritetų, kodėl toks didelis vaidmuo yra skiriamas Darbo biržai, nes Darbo birža kaip jau ir yra nedarbo problemos pasekmė, trūksta, mano manymu, koncentracijos į tas sritis, kur nedarbo problemos ir kyla“, - dėsto I. Vareikytė.
Kalbėdama apie pristatytas priemones, I. Vareikytė teigia pasigendanti bendradarbiavimo su darbdaviais, verslo struktūromis ir švietimo įstaigomis, o kai kurie pasiūlyti sprendimai esą dubliuoja jau teikiamas paslaugas.
Pirmadienį, po Vyriausybės pasitarimo, Ministro pirmininko tarnybos politikos analizės ir reformų departamento direktorius Ramūnas Stanionis sakė, kad paramą pirmajam darbui galėtų gauti 6-12 tūkst. jaunuolių, iki 25 tūkst. galėtų remtis finansinės inžinerijos ir informavimo priemonėmis steigdami verslą, dar iki 25 tūkst. galėtų būti konsultuojami ir nukreipiami mobiliųjų komandų.
Statistikos departamentas yra skelbęs, kad pernai kas dešimtas 15–24 metų amžiaus asmuo buvo bedarbis, o 2011 m. Lietuvoje buvo 45,3 tūkst. jaunų bedarbių. Jaunimo nedarbo lygis sumažėjo nuo 35,1 proc. 2010 m. iki 32,9 proc. 2011 m.
Pasigenda dėmesio praktikai
Lietuvoje susiduriama su problema, kad net ir išsilavinusiam jaunimui yra sudėtinga susirasti darbą dėl to, kad jie neturi patirties. Užsienio valstybės šią problemą išsprendė patirties įgijimą sugretindami su mokslo procesu, priminė I. Vareikytė.
„Ypač atkreipčiau dėmesį į Austriją ir Liuksemburgą, kur jaunimo nedarbas yra 2 proc. ir kurias sėkmingiausiu pavyzdžiu įvardija tiek Europos Komisija, tiek Jungtinės tautos. Šios šalys išskirtinai taiko skirtingas priemones nei pasirinko Lietuva, orientuoja visą savo politiką į būtent švietimo politikos keitimą, konkrečiai į švietimo įstaigų atitikimą rinkos poreikiams, tai yra į pameistrysčių, stažuočių, praktikos ir profesinio mokymo sistemas, į bendradarbiavimą su darbdaviais į darbdavių subsidijavimą tam, kad jie priimtų stažuotojus, praktikantus į darbo vietas, o studentai ir jauni žmonės galėtų įgyti kompetenciją - baigę aukštąją mokyklą, ar po stažuočių ir praktikų programos, jie į savo gyvenimo aprašymą gali įrašyti, kad jau turi darbo patirties“, - dėsto ji.
Pasak I. Vareikytės, Lietuvoje kol kas praktikai yra skiriamas per mažas vaidmuo, todėl jauni žmonės ir įgiję išsilavinimą, ne visuomet gali įsidarbinti pagal specialybę
„Daugelyje šalių yra taikoma dualinė mokymo sistema, kai ne vien kalbama, kad praktikas reikia stiprinti ar jas daryti geresnes, bet švietimo sistema tampa nuo jos neatsiejama: formalus švietimas tampa lygiai toks pats svarbus kaip ir praktika, - sako I. Vareikytė, pabrėždama, kad praktika negali būti vien užsiėmimu vasarai. - Yra pripažįstama, kad praktika yra lemiantis veiksnys studentui įgyti reikiamų įgūdžių.“
DELFI skelbė, kad viena iš jaunimo nedarbo priežasčių yra vidurinio lavinimo ir profesinių bei aukštųjų mokyklų nesusikalbėjimas – jau kelinti metai ruošiami pertekliniai socialinių sričių specialistai, kai trūksta tiksliuosius mokslus išmanančių profesionalų, taip mano Vytauto didžiojo universiteto profesorius Vytautas Kaminskas. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas antrina, kad prie jaunimo nedarbo prisideda ir darbdaviai, kurie nepasiekia didesnio našumo ir atitinkamai nėra kuriamos naujos darbo vietos jaunimui.
