Tokią poziciją „Delfi“ perdavė „Belor“ finansų direktorius Evaldas Janušauskas.
Kaip žinia, V. Kučinskas sulaikytas liepos 15 dieną vykdamas su šeima atostogauti, kertant Slovėnijos ir Kroatijos sieną. Verslininkas Rusijoje įtariamas sukčiavimu, o Lietuvoje – sukčiavimu, svetimo turto iššvaistymu, turtinės žalos padarymo apgaule ir nusikalstamu bankrotu.
V. Kučinsko išdavimo Rusijai siekia „Alfa Bank“, teismuose bandantis atgauti maždaug 20 mln. eurų skolą. Tuo metu V. Kučinsko šeima teigia, kad jis turėtų būti paleistas iš suėmimo arba perduotas Lietuvai.
Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė „Delfi“ sakė, kad „Belor“ pozicijos nekomentuos. „Siekiant nepakenkti ikiteisminiam tyrimui prokuratūra procesinių veiksmų vykstančiame ikiteisminiame tyrime nekomentuoja“, – nurodė ji.
R. Stundienė dar pridūrė, kad prokuratūra pateikė aktualią informaciją apie faktinę situaciją, susijusią su minimu asmeniu. „Šiuo metu naujos ar papildomos informacijos nėra“, – pirmadienį „Delfi“ sakė ji.
Tuo metu V. Kučinsko sutuoktinė Kristina Kučinskienė atsakė, kad verslininko interesams atstovaujančių teisininkų nuomone, keistai atrodo įmonės „Belor“, kaip ikiteisminio tyrimo Lietuvoje iniciatorės ir galimai nukentėjusios pusės, noras kritikuoti Lietuvos valstybės institucijų veiksmus.
„Veiksmus, kuriais siekiama perimti asmenį tam, kad būtų veiksmingai ištirta ir išnagrinėta būtent šios bendrovės inicijuota baudžiamoji byla.
Panašu, kad save nukentėjusia puse pristatanti „Belor“ perša mintį, jog tariamai jos atžvilgiu galimai neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo neva turi būti būtinai perduotas Rusijai, nors tokiu atveju „Belor“ inicijuota byla Lietuvoje negalėtų būti užbaigta“, – sakė K. Kučinskienė.
„Delfi“ anksčiau skelbė, kad bendra „Arvi“ grupės įsiskolinimų suma tarptautiniams kreditoriams gali siekti daugiau kaip 40 mln. eurų. Tarp „Arvi“ kreditorių yra Rusijos „Alfa Bank“, trąšomis prekiaujanti „Belor“, Serbijos dujų bendrovė „JP Serbijagas“, Šveicarijos „Vertical“ ir kitos.
Kelia susirūpinimą
„Belor“ atkreipia dėmesį, kad informacijos apie V. Kučinsko atžvilgiu pradėtą Europos arešto orderio procesą generalinės prokuratūros interneto puslapyje nėra.
„Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės, šiuo atveju Lietuvos, teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė, šiuo atveju Slovėnija, įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo nurodytus formos ir turinio reikalavimus.
Europos arešto orderį gali išduoti generalinė prokuratūra, gavusi teismo nutartį suimti asmenį tiek ikiteisminio tyrimo procedūros metu, tiek vykstant baudžiamajai bylai, tiek priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, nustačiusi, jog tam egzistuoja visos reikalingos sąlygos“, – aiškino įmonės atstovai.
„Belor teigimu, generalinė prokuratūra, net ir gavusi teismo nutartį dėl asmens suėmimo, įvertina, ar asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį atitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, įtariamojo asmenybę.
„Europos arešto orderį gavęs kitos ES valstybės narės (šiuo atveju, Slovėnijos) teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: pirma, ar laikomasi šio orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; antra, ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai ES valstybei narei.
Vykdančiosios šalies (šiuo atveju Slovėnijos) kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti Europos arešto orderį išdavusios (Lietuvos) atitinkamos institucijos pateikta informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis.
Šio proceso metu Slovėnijos teismas netirtų inkriminuotų veikų pagrįstumo ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumo, o tik patikrintų aukščiau nurodytus duomenis“, – teigė „Belor“.
„Belor“ atstovai tvirtino, jog tokia generalinės prokuratūros – aukščiausios ikiteisminės institucijos – pozicija kelia susirūpinimą dėl kelių priežasčių.
„Pirma, V. Kučinsko atžvilgiu ikiteisminis tyrimas inicijuotas „Belor“ vyksta nuo 2017 metų balandžio mėnesio, jis nėra baigtas, o grindžiamas iš esmės tik pareiškėjo „Belor“ nuolat teikiamais duomenimis;
Antra, valstybinės institucijos neturėtų švaistyti mokesčių mokėtojų lėšų inicijuojant procedūras siekiant atskirų asmenų – šiuo atveju pavienio verslininko – kuriam kaltinimas inicijuotas kitų verslininkų, sugrąžinimo tyrime, kuris nėra baigtas ir neiškelta baudžiamoji byla bei pati valstybė nedėjo ir nededa pastangų sėkmingai užbaigti valstybinį kaltinimą;
Trečia, V. Kučinsko perdavimo iš Slovėnijos Respublikos vardu procedūra neatitinka nei proporcingumo, nei ekonomiškumo principų, nes kaltinimai galutinai nesuformuluoti, nėra konkrečių duomenų apie baudžiamojo persekiojimo galimą operatyvų ir sėkmingą valstybinio kaltinimo užbaigimą, o svarbiausia – nėra jokių duomenų, jog tokia procedūra šiuo metu Lietuvos valstybei teisiškai ir faktiškai itin reikšminga, t. y. jog egzistuoja neginčijamas viešasis interesas būtent šiuo metu ir būtent šio asmens atžvilgiu atlikti jo „gelbėjimo nuo baudžiamojo persekiojimo Rusijos Federacijoje“ veiksmus;
Ketvirta, Kauno apygardos prokuratūra V. Kučinskui nė karto šiame tyrime netaikė ir nesiūlė taikyti griežčiausių kardomųjų priemonių, o pačią Europos arešto išdavimo procedūrą pradėjo inicijuoti tik po to, kai viešoje erdvėje atsirado duomenų apie Rusijos Federacijos rimtus ketinimus pagal tarptautines sutartis išreikalauti šį asmenį iš Slovėnijos Respublikos, kurioje jis buvo sulaikytas kertant Šengeno sieną pagal Rusijos Federacijos išduotus dokumentus
Galiausiai, tiek V. Kučinskas asmeniškai, tiek ir V. Kučinsko valdomos įmonių grupės ignoruoja Lietuvos teismų priimtus sprendimus ir tai jau tapo „priimtina“, – rašoma „Delfi“ pateiktame komentare.
„Belor“ teigimu, visais atvejais valstybė, siekianti Europos arešto orderio išdavimo, turi veikti atsakingai ir remtis išimtinai aukščiausiais teisės standartais bei ES teise, o tokio orderio išdavimo aplinkybės neturėtų būti siejamos su politiniais aspektais, įskaitant kitų valstybių veiksmus, galimai paskatinančius tam tikrų sprendimų priėmimą, išskyrus, jei esama duomenų apie galimus realius asmens pagrindinių teisių pažeidimus.
„Priešingu atveju ne tik paneigiamas Europos arešto orderio institutas, mažinamas pasitikėjimas tarp ES valstybių teismų, bet ir diskredituojama pati institucija, inicijuojanti tokias procedūras.
Iki šiol pasyvi Lietuvos prokuratūros laikysena (pareiškėja „Belor“ dėl prokurorų pasyvumo ne kartą prašė veikti aktyviau ir net perduoti tyrimą iš Kauno apygardos kitai prokuratūrai) ir staiga itin didelis susidomėjimas atskiru asmeniu, siekiant jo išdavimo, neatitinka ne tik pamatinių tarptautinės teisės principų, įskaitant pirmumo tarp valstybių principo, ekonomiškumo principo, bet ir kelia susirūpinimą tokios institucijos veiksmų skaidrumu“, – dėstoma įmonės pozicijoje.
„Belor“ atstovai dar sakė, kad jiems kyla pagrįstų abejonių, kad Lietuvos atsakingi prokurorai gali teikti užsienio valstybei (Slovėnijai) nevisapusišką informaciją ir iš esmės galimai siekia šio asmens sugrąžinimo tik tam, jog jį apsaugotų nuo baudžiamojo persekiojimo kitoje valstybėje, kuri jau anksčiau jo atžvilgiu ne tik pateikė konkrečius kaltinimus, bet ir pagal tarptautinės teisės nuostatas pareiškė reikalavimus dėl jo baudžiamojo persekiojimo bei išdavimo.
„T. y. mokesčių mokėtojų sąskaita išlaikoma prokuratūra galimai veikia kaip V. Kučinsko advokatai, o ne valstybinį kaltinimą realiai palaikanti institucija.
Lietuvos prokuratūra nesiima adekvataus pobūdžio veiksmų kaip Europos arešto orderis kitų ikiteisminio tyrimo įtariamųjų atžvilgiu, vienas kurių, mūsų žiniomis, jau kurį laiką gyvena Ispanijoje“, – sakė įmonės atstovai.
Juridinių asmenų registro duomenimis, „Belor“ akcininkai yra Inga Kunigiškienė ir Vokietijoje registruota „Belor Eurofert GmbH“, priklausanti Raineriui Krausui.
