aA
80 proc. odontologijos įmonių Lietuvoje patenka į aukštą šešėlio rizikos grupę arba nepateikia finansinių duomenų, parodė VšĮ „Saugok save“ atliktas tyrimas. Teigiama, kad šešėlis Lietuvos odontologijos sektoriuje galimai yra toks didelis, kad tiesioginė žala valstybei kasmet gali siekti apie 35,7 mln. Eur į jos biudžetą nesurinktų mokesčių.
Šešėlio rizika odontologijos sektoriuje
Šešėlio rizika odontologijos sektoriuje
© Shutterstock

VšĮ „Saugok save“ su naujienų portalu DELFI pasidalino atliktu tyrimu.

Išskyrė 8 kriterijus

Kaip buvo aiškinama, 2019 m. lapkričio mėnesį Lietuvoje veikė 2053 privačios odontologijos įmonės, kurių pagrindinė veikla buvo odontologija, tačiau tų, kurios valstybės institucijoms pateikė savo 2017-2018 m. finansinius duomenis, buvo vos 915.

Vidutinės odontologijos įmonės portretas Lietuvoje, sudarytas tyrėjų, atrodo taip, kad vidutiniškai mūsų šalyje veikianti odontologijos įmonė per metus gauna 184 tūkst. Eur pajamų, veiklą vykdo 15 metų, turi 5 darbuotojus, o vidutinis darbuotojo atlyginimas siekia 745 Eur neatskaičius mokesčių.

Kaip DELFI pasakojo VšĮ „Saugok save“ laikinai einanti direktorės pareigas Eglė Zaikauskaitė, tyrime buvo išgryninti aštuoni faktoriai, pagal kuriuos Lietuvoje veikiančios odontologijos įmonės buvo suskirstytos į skirtingas šešėlio rizikos grupes – su žema, vidutine ir aukšta rizika.

„Rizikos faktorių visuma nustato tikimybę, jog įmonė vykdo šešėlinę veiklą. Jei įmonė atitiko 5 arba daugiau rizikos faktorių – ji buvo priskirta aukštos rizikos grupei“, – pridūrė ji.

Į aukštesnę šešėlio rizikos grupę įmonės buvo priskirtos, jei yra mažo dydžio vertinant pagal metines pajamas, generuoja mažesnes pajamas per darbuotoją ar moka mažesnius atlyginimus nei rinkos vidurkis.

Kalbant apie atlyginimus, iš gautų duomenų tyrime matyti, kad viešajame sektoriuje odontologų atlyginimai yra ženkliai didesni nei nurodomi privačiame. Štai nurodyta, kad VšĮ darbuotojai neatskaičius mokesčių popieriuje vidutiniškai uždirba 1119 Eur, tačiau UAB – 800 Eur, MB – 660 Eur, IĮ – 620 Eur.

Tyrimo duomenys
Tyrimo duomenys

„Galimas paaiškinimas – privatus sektorius dalį atlyginimo moka vokeliuose“, – teigiama tyrime.

Į aukštesnę šešėlio rizikos grupę įmonė buvo priskiriama ir jei turi mažesnę savikainą per darbuotoją nei optimalus rinkos vidurkis skaičiuojant pagal įmonės gaunamas metines pajamas. Optimalus savikainos per darbuotoją lygis, kaip buvo teigiama, turėtų svyruoti apie 10-11 tūkst. Eur, tačiau kai kuriose mažesnėse įmonėse, kurių pajamos, tarkime, yra iki 25 tūkst. Eur, jis nesiekia ir nei 3 tūkst. Eur.

Į aukštesnę šešėlio riziką taip pat buvo priskiriamos tos įmonės, kurios generuoja ženkliai mažesnę pelno maržą nei įprasta rinkoje. Kaip paaiškėjo, įmonės, kurios per metus gauna iki 25 tūkst. pajamų deklaruoja ir įtartinai mažą pelningumą, kuris siekia 4-6 proc., kai tuo tarpu tipinis rinkos pelningumas, kaip aiškinama tyrime, siekia apie 10-13 proc.

Tyrimo duomenys
Tyrimo duomenys

Taip pat prie aukštesnės šešėlio rizikos buvo priskiriamos įmonės, kurios generuoja žemesnį nei optimalus pelną per darbuotoją, veiklą vykdo mažesniuose miesteliuose, nes ten dažniausiai renkamasi individualios įmonės veiklos forma, kuri finansų institucijoms neprivalo teikti finansinės atskaitomybės.

O štai į aukštą šešėlinės rizikos grupę buvo priskiriamos ir tos įmonės, kurios neteikia finansinės atskaitomybės Registrų centrui arba renkasi IĮ veiklos formą.

Šešėlio rizika – 80 proc. odontologijos įmonių

Tyrimo išvadose apibendrinama, kad žemos rizikos šešėlio grupei įmonės buvo priskirtos jei atitinka 2 ir mažiau kriterijus, vidutinei – jei atitinka nuo 3 iki 5 indikatorių, aukštai – jei atitinka 5 ir daugiau kriterijų.

Galiausiai, tyrimas atskleidė, kad iš 915 įmonių žemai šešėlio rizikos grupei buvo priskirtos 178 įm. (19 proc.), vidutinei – 234 įm. (26 proc.), aukštai – daugiau nei pusė – 503 įm. (55 proc.).

„Pridėjus ir tas įmones, kurios valstybės institucijoms apie save nepateikė finansinės informacijos, aukštą šešėlio riziką turi jau 80 proc. šalyje veikiančių privačių odontologijos įmonių, skaičiuojat nuo visų 2053 privačių įmonių, kurių pagrindinė veikla yra odontologija“, – patvirtino E. Zaikauskaitė.

Tyrimo duomenys
Tyrimo duomenys

Apibendrinus, pasak jos, galima teigti, kad Lietuvos odontologijos rinkoje dominuoja mažo dydžio ir pelningumo verslai, daugiau nei pusė verslų neteikia jokios finansinės informacijos apie savo veiklą, didžioji dauguma mažų įmonių moka 400-600 Eur popieriuje mėnesinį atlyginimą, kas yra du su puse karto mažiau negu mokama medicinos viešajame sektoriuje arba yra siūlomas darbo atlygis skelbimuose. Taip pat, kaip patikino, daugiau nei pusė finansinius duomenis pateikusių įmonių deklaruoja itin mažas pajamas ir neuždirba beveik jokio pelno.

Tyrime apskaičiuota ir galimai valstybės biudžetui kasmet daroma odontologijos rinkos šešėlio tiesioginė žala, o, tiksliau, į biudžetą galimai nesurenkamos pajamos.

Jos, kaip pateikiama išvadose, vertinant visas privačias 2053 odontologijos įmones, kurių pagrindinė veikla – odontologija, kasmet siekia 35,7 mln. Eur. Ją, preliminariai, per metus sudaro 1,5 mln. Eur negauto pelno mokesčio, 10,2 mln. Eur negauto PVM, 24 mln. Eur negauto iš su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių.

„Bet šis skaičius neapima netiesioginių žalų. Taipogi, tų situacijų, kai valstybinėse poliklinikose ir privačiose klinikose dirbantys odontologai savo privatiems klientams tam tikrus darbus atlieka poliklinikose, valstybės resursais gaudami papildomą atlygį privačiai“, – pastebėjo E. Zaikauskaitė.

Kalbant apie daromą netiesioginę žalą, išvadose buvo teigiama, kad jos taip pat apstu: neapskaitomas pajamas gaunantys gyventojai nėra socialiai apsaugoti, mažus atlyginimus gaunantys gyventojai gauna įvairias socialines išmokas ir lengvatas, taip pat valstybė investuoja į odontologijos specialistų parengimą universitete.

Tyrimo duomenys
Tyrimo duomenys

Atlikto eksperimentą

Tyrimo metu, kaip aiškino VšĮ direktorė, taip pat buvo atliktas odontologijos paslaugų slapto pirkėjo tyrimas. Įmonės buvo tikrinamos Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Utenos ir Alytaus miestuose.

„Buvo atlikti penki bandomieji odontologijos paslaugų pirkimai – burnos higienos procedūra.

Ką mums sako jo rezultatas, tai kad 3 iš 5 įmonės kasos kvito nedavė – tai liudija, kad mūsų išskirti rizikos faktoriai yra teisingi. Pagal juos atsitiktinės atrankos būdu įmonės ir buvo pasirinktos tyrimui“, – pasakojo E. Zaikauskaitė.

Galiausiai, paklausus, kaip vadovė bendrai vertina viso atlikto tyrimo rezultatus ir šešėlio riziką odontologijos sektoriuje, ji tikino, jog akivaizdu, kad situacija išties prasta.

„Mūsų VšĮ, kuri, be kita ko, dirba su vartotojų ir pacientų teisių problematika, situaciją vertina kaip prastą.

Odontologijos paslaugos iš esmės yra brangios, tačiau jų teikimo proceso kokybė yra žema. Manome, kad 7 iš 10 pacientų nėra sudaromi gydymo planai, vadinasi pacientai nekontroliuoja gydymo proceso. Šešėlio mastą patys matote iš atlikto tyrimo.

Jo dydis reiškia, kad labai dažnai pacientams nėra suteikiami kasos kvitai ar pajamų kvitai, tai yra, pajamos yra nuslepiamos, o pacientai negauna įrodymo, jog paslaugos buvo suteiktos, kas tampa rimta problema, jei paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai“, – sakė E. Zaikauskaitė.

Odontologijos rūmai: tai – ne mūsų reikalas

Komentaro dėl situacijos odontologijos sektoriuje DELFI kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos odontologų rūmus.

Jie vienija gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus bei įgyvendina jų savivaldą. Kaip aiškinama jų internetiniame puslapyje, vienas iš rūmų uždavinių – įgyvendinti odontologų savivaldą ir koordinuoti jos veiklą, taip pat, rūpintis medicinos kultūra. Ne mažiau svarbu, kad Odontologijos rūmai teisės aktų nustatyta tvarka gali išduoti ir naikinti odontologijos praktikos licencijų galiojimus.

Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus DELFI teigė apie tokį tyrimą girdintis pirmą kartą, tačiau patikino, kad tai – ne rūmų reikalas.

„Padaryti kažkokie tyrimai, apklausos, bet mes nieko nežinome. Iš mokesčių inspekcijos irgi nieko negavome. Kad yra slapto pirkėjo tyrimai... tiesiog negaliu net pakomentuoti, nes tai – ne rūmų reikalas, o mokesčių inspekcijos reikalas“, – sakė jis ir pridūrė, kad rūmai neturi įgaliojimų nei tvarkyti mokesčius, nei šešėlį.

Paklaustas, kaip rūmai bendrai vertina šešėlį odontologijos sektoriuje, jis tikino, kad kadangi įmonių daug, būti gali visko.

„Kaip čia žiūrėtume į tą šešėlį...medicinoje yra kyšininkavimo šešėlis, kuris yra dar didesnis, mes turime 2500 įmonių (odontologijos-red.) ir kai jų yra tiek daug ir jos smulkios, būna, po vieną ar du odontologus 80 proc., tai gali būti...bet čekio neišdavimas, tai aš nežinau. Kiekvienas pilietis turi teisę gauti kvitą“, – kalbėjo jis.

Tarybos vadovas patikino, kad rūmai, sužinoję apie neskaidrią veiklą, visada iškart praneša teisėsaugai.

„Buvo toks atvejis Kaune, kai stalius savo bute darė protezus, kai psichiatras nelegaliai darė dantis, mes, kai sužinome tokius atvejus iš piliečių ar bendruomenės, iš karto apie juos pranešame, iškart informuojame policiją, o ji jau daro tyrimą, tik negauname atgalinės informacijos“, – sakė jis ir užsiminė, kad rūmai netgi turi savo kontrolės specialistus, kurie kartas nuo karto nuvykę į vietą atlieka tikrinimus.

„Jie važiuoja ne tik dėl mokesčių, bet ir dėl kokybės reikalų. Patikros būna planinės, būna, neplaninės, tačiau jei sužinome kokią informaciją iš kitur, tada vykstame tikrinti“, – sakė jis, tačiau pabrėžė, kad jie atsakingi tik už tas įmones, kurios turi veiklos licencijas, tačiau dažnu atveju įmonės jų nė neįsileidžia.

A.Šeikus pasakojo, kad rūmai prieš kurį laiką bendradarbiaudami su teisėsauga taip pat aiškinosi, kodėl kai kurios įmonės moka tokius mažus atlyginimus, tačiau jis tikino, kad ir atvejų čia būna visokių.

„Yra įmonių, kur įmonė turi licenciją, bet nedirba išvis. Būna, kad išeina žmogus dirbti į valstybinę instituciją, išvažiuoja į užsienį, dirba universitete ir apleidžia tą įmonę, nevykdo veiklos. Būna atvejų, jog žmogus pensininkas, dirba 2-3 val., baiginėja savo odontologijos veiklą ir pasidaro tokį atlyginimą“, – kalbėjo tarybos pirmininkas.

Visgi apibendrindamas situaciją vadovas sutiko, kad šešėlio šalyje yra plačiąja prasme.

„Medicinoje šešėlio gal mažiau, tačiau yra kyšininkavimai, šešėlis yra švietimo sistemoje, transporte, žemės ūkyje, visur yra tas šešėlis“, – sakė jis.

„Čia turėtų dirbti mokesčių inspekcija, mes, kai ateiname, negalime kontroliuoti, negalime net žinoti, kokie čia atlyginimai, nes tai konfidenciali informacija, niekas mums nepateikia. Tik mokesčių inspekcija tai gali sužinoti“, – komentavo A. Šeikus.

VMI: dalis pajamų nėra oficialiai apskaitomos

VMI prie FM Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė komentavo, kad VMI 2019 m. atliko 17 odontologijos įmonių operatyvių patikrinimų, po kurių mokėtojai patikslino mokesčių deklaracijas ir papildomai deklaravo apie 31,5 tūkst. Eur mokesčių.

„Taip pat buvo nustatyta 15 administracinių nusižengimų, už kuriuos surašyta 12 administracinių nusižengimų protokolų“, – sakė ji ir aiškino, kad kontrolės veiksmų metu dažniausiai užfiksuoti pažeidimai buvo susiję su buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimais, taip pat buvo verčiamasi veikla neturint licencijų, neišduodami kasos aparato kvitai už prekes ar paslaugas, kasoje į apskaitą neįtrauktų pinigų laikymas ir kiti pažeidimai.

Taip pat, kaip tikino, VMI 2019 m. analizavo ir vertino odontologijos praktika užsiimančių mokesčių mokėtojų veiklos duomenis.

Ištyrė privačius odontologus: atlyginimai šokiruoja, įtaria nuslėpus milijonus mokesčių
© DELFI / Andrius Ufartas

„Remiantis atliktos analizės išvadomis, galimai dalis odontologijos verslo pajamų bei mokamo darbo užmokesčio nėra oficialiai apskaitoma. Todėl, siekiant sumažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo mastą, VMI 2020 m. odontologinių paslaugų teikimo sektoriui skirs padidintą dėmesį bei atitinkamus išteklius“, – sakė E. Ramanauskienė.

Kaip informavo, pernai iš gyventojų dėl galimų pažeidimų bendrai švietimo, medicinos įstaigų srityje gauti 75 pranešimai, 2018 metais gauta 120 pranešimų, 2017 metais – 157 pranešimai.

Keisis licencijų išdavimo tvarka

DELFI komentaro kreipėsi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).

Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė Šriubėnė sakė, kad su VšĮ „Saugok save" atliktu tyrimu ministerija yra susipažinusi, o jis šiandien persiųstas ir specialiosioms tarnyboms. Tiesa, anot jos, tai, kad odontologijos srityje trūksta skaidrumo tiek licencijų išdavime, tiek klientų aptarnavime, buvo žinoma ne vienerius metus.

Lina Bušinskaitė-Šriubėnė
Lina Bušinskaitė-Šriubėnė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Konkrečių sprendimų buvo imtasi tik šioje kadencijoje.

Pokyčių šiame sektoriuje būtinybę rodė anksčiau atlikto VMI tyrimo rezultatai. Jie atskleidė, kad dalis odontologines paslaugas teikiančių juridinių asmenų veiklą vykdo galimai neturėdami reikiamų licencijų: tarp 2377 pernai analizuotų odontologijos įmonių yra 65 juridiniai asmenys, kurie VMI deklaravę, jog vykdo odontologijos veiklą kaip pagrindinę, tačiau nebuvo gavę leidimo tokiai veiklai vykdyti.

Tokią situacija, kurią parodė tyrimas, lėmė odontologų pavaldumas Odontologų rūmams. Tai rodo, kad savivalda nebuvo itin gera, šioje srityje nenuveikta daug darbų ir joje yra dar daug ką tobulinti, ką ir daro SAM“, – sakė L. Bušinskaitė Šriubėnė.

Specialistė paaiškino, kad tuo tikslu SAM parengė teisės aktų pakeitimus siūlydama atsisakyti ydingos praktikos, kai licencijas odontologams išduoda jie patys, t. y., Odontologų rūmai, o Seimas tam pritarė.

Nauja tvarka, kai dokumentus verstis odontologo ir burnos higienisto praktika išduos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, įsigalios jau nuo šių metų gegužės.

„Tikimės, jog odontologų licencijavimą perėmus Akreditavimo tarnybai, situacija keisis“, – pabrėžė ji.

Kreipėsi dėl tvarkos griežtinimo

Prieš kurį laiką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išplatino oficialų pranešimą, kuriuo kreipėsi į SAM, siūlydama griežčiau kontroliuoti medicinos sektoriuje veikiančias įmones, teikiančias odontologijos, ortopedijos, estetinės-gydomosios chirurgijos ar sveikatingumo paslaugas.

„Šiuo metu tarnybos pareigūnų atliekamuose ikiteisminiuose minėtas paslaugas teikiančios įmonės įtariamos apgaulingu apskaitos tvarkymu, neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla“, – buvo rašoma jame.

„Praktika rodo, kad piniginės baudos ar kitos sankcijos neatgraso pažeidėjų nuo pakartotinių įstatymų pažeidimų.

Todėl tarnyba siūlo sveikatos paslaugas teikiančių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose numatyti galimybę bausti ne tik baudomis, bet ir veiklos licencijų atėmimu.

Manome, kad tokios priemonės būtų labiau atgrasančios, nei piniginės baudos, kurias sumokėję kai kurie nesąžiningi asmenys ir toliau būna linkę nusižengti įstatymams“, – sakė FNTT direktorius Antoni Mikulskis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(124 žmonės įvertino)
4.0806

Aiškėja, kada ir kaip atsidarys kino teatrai, bet bėda – trūksta premjerų (44)

Karantino metu uždaryti kino teatrai patiria didžiulius nuostolius, tačiau darbuotojų neatleidžia...

Nausėda: ekonomikos ir inovacijų ministro poste norėčiau matyti Vaičiūną (105)

Ketvirtadienį išskirtiniame interviu „Delfi“ prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, ką...

Seime – siūlymas įmonių valdybose mažinti nepriklausomų narių skaičių

Seimas spręs, ar keisti įmonių valdybų formavimo tvarką, leidžiant jų daugumą sudaryti iš...

ES biudžeto komisaras: „nėra plano B“, jei žlugtų ekonomikos gelbėjimo plano ratifikavimas

ES biudžeto komisaras Johannesas Hahnas įspėjo, kad šalys narės iki metų pabaigos turi...

„Baltcap“ partneris: stadiono projektą sužlugdė ir valdininkų nekompetencija (5)

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) dėl per didelės rizikos įpareigojus Vilniaus valdžią...

Top naujienos

Nausėda apie jaučiamas krizės nuotaikas: artėjame prie antirekordo (226)

Prezidentas Gitanas Nausėda išskirtiniame interviu Delfi įvertino koronaviruso krizės žalą...

Netoli Vilniaus rado milžinišką pramogų parką, kuriame galima pramogauti nemokamai visą dieną (55)

Šiltėjant orams vis dažniau ieškome vietų, kuriose galėtume pasimėgauti gamtos ramybe ir...

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius iškviestas į FNTT ir apklaustas (119)

Ketvirtadienį į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) būstinę iškviestas Vilniaus...

Išryškino Verygos darbo prieštaringumą: situacija darosi komiška (157)

Yra daug liaudies išminties posakių apie tai, kad tikrasis veidas atsiskleidžia tik po kauke ar...

Sukrėtimas jau paveikė butų pardavimus: kokių kainų pokyčių laukti? (249)

Pasak NT ekspertų, prasidėjus karantinui buvo fiksuojamas žymus rinkos sumažėjimas bei vyravo...

Sušils iki 20 laipsnių, bet vėjas vels plaukus (6)

Šiandien Lietuva pateks į tarpinę zoną tarp didžiulio, visą šiaurės vakarų Europą apėmusio...

Virgilijus Čepaitis

Trečdalis gyvenimo. Nuo 1991-ųjų lapkričio iki dabar (2)

Pradžiai pacituosiu kelias vienos dienos laikraščių antraštes. 1992-ųjų sausio 21 d.:...

Aiškėja, kada ir kaip atsidarys kino teatrai, bet bėda – trūksta premjerų (44)

Karantino metu uždaryti kino teatrai patiria didžiulius nuostolius, tačiau darbuotojų neatleidžia...

„Huawei P40“ apžvalga: ar verta pirkti išmanųjį be „Google Play Store“? (60)

„ Huawei “ išmanieji telefonai buvo spėję užkariauti lietuvių širdis, tačiau populiarumo...

|Maža didelių žinių kaina