Ketvirtadienį po pateikimo už šias Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių Lino Kukuraičio ir Tomo Tomilino pateiktas įstatymo pataisas balsavo 72 Seimo nariai, 6 buvo prieš, susilaikė 28 parlamentarai.
Projektas numato, kad viena iš sąlygų, skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitant visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas, būtų 70 procentų visų individualios veiklos pajamų arba faktinės draudžiamosios pajamos (įmokų bazė), kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas).
Palaikymą tokiam teisiniam reguliavimui išreiškė ir Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, vienijantis su skurdu Lietuvoje kovojančias organizacijas.
Tikimasi, kad priėmus įstatymo pataisas savarankiškai dirbantys asmenys galės lengviau naudotis teikiama parama, taip pat jos paskatins ir sėkmingesnį ilgalaikių bedarbių įsitraukimą į darbo rinką.
„Ilgai išbuvus be darbo žmogui dažnai sunku iš karto pilna koja grįžti į darbo rinką, jaučiamas ir tam tikras darbdavių noras pirmiau išmėginti žmogaus kompetencijas, tik tada siūlyti darbą pilnu krūviu. Tokia praktika lemia, kad žmonėms tiesiog neapsimoka darbintis, t.y. su darbiniais įsipareigojimais susiję išlaidos būna vos mažesnės ar net lygios būsimam darbo užmokesčiui“, – sako L. Kukuraitis.
Anot jo, socialinės paramos sistema neturėtų bausti už norą įsidarbinti, priešingai, įsitraukimas į darbo rinką turi būti visomis priemonėmis palaikomas ir skatinamas.
„Susidaro paradoksas, kai žmogus dirbdamas gali gauti keliais eurais daugiau nei likdamas namie. Natūralu, kad žmonės skaičiuoja, ar jiems apsimoka. Savo vaidmenį čia vaidina ir nelegalus darbas, jo pasirinkimas. Į visa tai privalome atsižvelgti tobulindami teisinę bazę“, – sako Seimo narys.
Pasak Seimo nario T. Tomilino, dabartinis reguliavimas neskatina žmonių ieškoti papildomo darbo, nes papildomos pajamos reiškė socialinės paramos praradimą. „Bijodami netekti išmokų ar lengvatų žmonės tiesiog atsisako valandinio darbo arba imasi jo nelegaliai, o tai ne tik nesprendžia problemos, bet dar ir kuria naujas“, – sako vienas projekto iniciatorių T. Tomilinas.
Pasak jo, teikti šį projektą paskatino susiklosčiusi situaciją, kai infliacija lemia didelį kainų augimą, prasidėjo šildymo sezonas, vis dar tenka kovoti su pandemijos atneštais iššūkiais.
Projekto autorių duomenimis, pastaraisiais metais socialinę piniginę paramą gauna apie 2-3 proc. šalies gyventojų, tuo tarpu skurdo rizikos lygis 2020 metais siekė 20,9 procento ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
