Kreipiasi į teismą
Vienas tokių, kuris esą neteisėtai gavo draudimo išmoką, įvardintas ir buvęs „Snoro“ Klaipėdos filialo vadovas Kęstutis Matkevičius. Iš jo teisme bandyta prisiteisti 186 tūkst. litų, tačiau teismas ieškinį atmetė, nes konstatavo, kad filialo vadovas nėra filialo vadovas.
Vilniaus apygardos teismas bankui „Snoras“ bankroto bylą iškėlė 2011 metų gruodžio 7 dieną. „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – draudimo įmonė) įvykus draudiminiam įvykiui draudimo išmokas apskaičiuoja ir išmoka remdamasi vieninteliu tuo metu šaltiniu – duomenimis, gautais tiesiogiai iš bankrutavusios kredito įstaigos. Be to, draudimo įmonė privalo išmokėti išmokas per 20 darbo dienų.
„Snoro“ indėlininkų, kuriems priklausė draudimo išmokos ir kuriems draudimo įmonė turėjo pervesti draudimo išmokas, buvo daugiau nei 400 tūkst. Suprantama, kad per tokį trumpą laiką nuodugniai patikrinti kiekvieną iš 400 tūkst. indėlininkų nepavyktų nė vienai indėlių draudimo įmonei. Beje, su tokia problema susiduria ir kitos ES veikiančios indėlių draudimo įmonės. Deja, iki šiol tarp ES indėlių draudimo įmonių nėra surastas vieninga tokios problemos sprendimo būdas“, - aiškino „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktorė Aurelija Mažintienė.
Siekiant suvaldyti tokią situaciją, Lietuvos draudimo įmonė, po draudimo išmokų išmokėjimo, jau yra pasirinkusi minėtos problemos sprendimo būdą – atlieka draudimo išmokų monitoringą: tikrina, ar nėra nepagrįstai gautų draudimo išmokų.
Monitoringas, anot A. Mažintienės, šiuo metu yra vienintelė galimybė užsitikrinti neteisėtai gautų draudimo išmokų susigrąžinimą. Šiai dienai draudimo įmonė jau yra susigrąžinusi apie 1,7 mln. litų iš fizinių ir juridinių asmenų, kuriems draudimo išmokos nepriklausė.
„Svarbu pažymėti, kad daugelis indėlininkų geranoriškai grąžina neteisėtai gautas draudimo išmokas, nes racionaliai ir objektyviai įvertina Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas. Tačiau pasitaiko ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų, kurie nepaiso įstatymų ir neketina geranoriškai sugrąžinti valstybei tai, kas jiems nepriklauso. Tokius atvejus mes esame privesti nagrinėti teisminiu keliu“, - teigė Aurelija Mažintienė.
Išmoka nepriklausė?
Vienas tokių „Snoro“ indėlininkų, kuriam esą nepagrįstai buvo išmokėta draudimo išmoka – beveik 186 tūkst. litų, įvardintas buvęs banko „Snoras“ Klaipėdos filialo vadovas K. Matkevičius.
Jis sulaukė raštiškos pretenzijos grąžinti pinigus, tačiau atsisakė tai padaryti, todėl „Indėlių ir investicijų draudimas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir paprašė iš atsakovo priteisti išmokėtą draudimo išmoką.
„Atsakovui draudimo išmoka neturėjo būti išmokėta, nes atsakovas nuo 1999 metų gruodžio 3 dienos iki draudžiamojo įvykio 2011 metų lapkričio 24-ąją buvo banko „Snoras“ Klaipėdos filialo vadovas, o Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nustato, kad draudimo išmoka nemokama banko, kredito unijos ar įmonės administracijos vadovams, banko, kredito unijos ar įmonės filialų vadovams, tarybos (stebėtojų tarybos) ir valdybos nariams“, – teigiama teismui pateiktame ieškinyje.
K. Matkevičius buvo įsitikinęs, kad jis nepatenka tarp asmenų, išvardintų minėtame įstatyme. Tačiau ieškovė buvo kitos pozicijos.
„Banko „Snoras“ struktūriniai padaliniai įsteigti Lietuvos Respublikoje, kaip ir kitose ES valstybėse, remiantis Bankų įstatymo nuostatomis turi būti vadinami filialais. Bankų įstatymo 34 str. 1 d. nustato, kad bankų vadovais yra ir banko filialų vadovai. AB banko Snoras valdybos schemoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje įsteigti AB banko Snoras filialai bei Estijoje ir Latvijoje įsteigti filialai yra toje pačioje organizacinės struktūros grandyje, o tai patvirtina, kad nepriklausomai nuo to, ar filialas įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ar kitoje valstybėje, filialų vadovai turi tokį patį statusą ir jiems draudimo išmoka už indėlius nepriklauso“, - dėstoma ieškinyje.
Buvo vykdytojas, o ne vadovas
K. Matkevičius teisme įrodinėjo, kad filialo vadovo pareigos buvo tik gražiai skambančios.
„Atsakovas buvo Lietuvoje įsteigto banko „Snoras“ teritorinio padalinio (filialo) vadovu, o ne užsienio banko filialų vadovu, todėl jis nepatenka į minėto įstatymo nuostatų taikymo sritį. Pagal banko „Snoras“ vidaus struktūrą, teritorinių padalinių vadovai buvo pavaldūs Mažmeninio verslo tarnybos direktoriui, Filialų tinklo departamento direktoriui, Privačios bankininkystės departamento direktoriui, Pardavimų departamento direktoriui ir Rinkodaros departamento direktoriui. Tačiau mažmeninio verslo tarnybos direktoriaus, Filialų tinklo departamento direktoriaus, Privačios bankininkystės departamento direktoriaus, Pardavimų departamento direktoriaus, Rinkodaros departamento direktoriaus ar joms analogiškos pareigybės nėra įtrauktos į Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. sąrašą, todėl taikyti atsakovui apribojimą mokėti draudimo išmoką, kai šis apribojimas netaikomas atsakovo tiesioginiams vadovams, būtų nesąžininga ir nelogiška. „Snoro“ filialo direktoriaus pareiginiuose nuostatuose apibrėžti filialo direktoriaus uždaviniai ir funkcijos yra iš esmės susijusios tik su konkretaus filialo veiklos vykdymu, tačiau ne su banko veiklos vykdymu apskritai. „Snoro“ teritorinių padalinių (filialų) vadovai neturėjo įgaliojimų ir galimybių vadovauti banko politikai, prižiūrėti banko veiklą, tikrinti banko rezultatus. Teritorinių banko „Snoras“ padalinių (filialų) vadovai negali būti tapatinami su šio banko vadovais, akcininkais, valdybos ar stebėtojų tarybos nariais, todėl jie nepatenka į sąrašą asmenų, kuriems taikomas draudimo išmokų ribojimas“, - savo atsakyme į ieškinį išdėstė K. Matkevičius.
Mokėjo įmokas
Teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek liudytojai paliudijo, kad draudimo įmokos valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo mokamos už visus filiale buvusius indėlius, tarp jų – ir už indėlius, kuriuos turėjo filialų vadovai. Įmonė draudimo įmokas priimdavo.
Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismas „Indėlių ir investicijų draudimo“ pateiktą ieškinį atmetė. Todėl K. Matkevičiui nereikės grąžinti 186 tūkst. litų, kuriuos jis gavo kaip draudimo išmoką už tris laikytus indėlius.
Teismas taip pat patenkino buvusio banko „Snoras“ Klaipėdos filialo vadovo prašymą priteisti iš ieškovės per 10 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos apygardos teismo sprendimas dar nėra įsigaliojęs, nes nepraėjo terminas, kai jį galima apskųsti Lietuvos apeliaciniams teismui.
Paklausta, ar Klaipėdos apygardos teismo sprendimas bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui A. Mažintienė teigė, jog šio klausimo komentuoti dar negali. Sprendimą galima apskųsti iki gruodžio 13 dienos.
