"Lietuvos rinka gana nedidelė, todėl prekių, orientuotų tik į pigų segmentą, paklausa ir vartojimas yra labai riboti. Šioje srityje nesame naujokai, nes ir dabar savo prekybos centruose siūlome prekių mažomis kainomis, be to, vieną etapą "Vilniaus prekyba" jau įveikė per "Taupos" prekybos tinklą. Šiuo metu jį pertvarkome į "VP Market" tinklo parduotuves",- teigė I. Staškevičius. Jis taip pat pažymėjo, kad prekiauti pigiais vietinės kilmės maisto produktais galimybės iš esmės išseko, nes didieji prekybos tinklai su gamybininkais ir dabar taiko dideles nuolaidas.

Apie Vokietijos mažmenininko skverbimąsi į Baltijos šalių rinką paskelbė savaitraštis "The Baltic Times". Jo teigimu, nors "Lidl" savo planų ir neatskleidžia, bet, atrodo, kad jau prasidėjo parengiamieji darbai - Vokietijos bendrovė suskubo įsteigti susijusias įmones Latvijoje ir Estijoje. Pastarojoje pigų asortimentą siūlanti "Lidl" paprašė išduoti patentus 200 jos maisto produktų ir buities reikmenų.

Savaitraštis pateikia ir Baltijos šalyse esančių tinklų vadovų nerimą dėl naujo konkurento, nors Estijoje veikiantis Suomijos tinklas "Kesko Food" užima apie ketvirtadalį Estijos mažmeninės prekybos rinkos. Pernai nuo "Lidl'" plėtros nukentėjo ir pati Suomija - joje vokiečiai atidarė 10 žemomis kainomis prekiaujančių parduotuvių.

"Lidl" invazija nėra naujiena, pernai rugpjūtį jį atidarė dešimt ir dabar jau turi apie 30 parduotuvių. Mes sutikti konkurentą esame pasiruošę. Vis dėlto Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pasiekti gerų rezultatų jai bus nelengva, nes čia esančių didžiųjų prekybos tinklų konkurencija yra labai didelė, o produktų kainos pakankamai žemos", - tvirtino "VP Market" vadovas.

Pagal "Lidl" strategiją, paprastai kompanija neįsigyja jau veikiančių prekybos tinklų, bet stato savo parduotuves arba nuomoja prekybos plotus. Dėl to atmetama galimybė, kad vokiečiai galėtų perpirkti jau Lietuvoje veikiančius "Rimi", "Iki" ar kitus prekybos centrus. "VP Market" parduoti savo verslo kol kas taip pat neketina.

Lietuvoje prekybos tinklas, tenkantis vienam gyventojui, yra pakankamai išplėtotas, parduotuvės viena nuo kitos nutolusios nedideliu atstumu, todėl naujų centrų statybą reikia labai gerai apgalvoti ir pagrįsti ekonomiškai.

Susidomėjimą Baltijos šalių rinka yra pareiškusi ir stambiausia Europos mažmeninės prekybos bendrovė - Prancūzijos "Carrefour", kurios atstovai turėtų apsilankyti Latvijoje per kelis kitus mėnesius. Prancūzijos milžinė turi daugiau kaip 9 tūkst. parduotuvių 30 pasaulio valstybių. Jos pardavimai siekia apie 60 mlrd. JAV dolerių per metus.

"VP Market" Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje šiuo metu valdo prekybos tinklą, kurį sudaro 214 prekybos centrų, iš jų Lietuvoje - 165, Latvijoje - 48, Estijoje - 1.

Iš viso praėjusiais metais Lietuvoje ir Latvijoje buvo atidaryta daugiau kaip 60 prekybos centrų. Į prekybos tinklo plėtrą pernai "VP Market" investavo per 160 mln. litų, o 2003 metais investicijoms numatoma skirti 300 mln. litų.

Šiemet "VP Market" Baltijos šalyse planuoja pasiekti 1 mlrd. eurų apyvartą. 2002 metais buvo pasiekta 881,31 mln. eurų (3,043 mlrd. litų), arba 34,5 proc. didesnė apyvarta nei 2001 metais (655,16 mln. eurų).

Prekybos tinklą "Rimi" Lietuvoje sudaro šešiolika "Rimi" ir du "Hyper Rimi" prekybos centrai. Praėjusiais metais tinklas labai sparčiai augo - buvo atidaryta keturiolika "Rimi" ir du "Hyper Rimi" prekybos centrai.

"Iki" prekybos tinklui praėjusių metų pabaigoje priklausė daugiau kaip 100 parduotuvių, iš jų - 54 "Iki" 2 - "Ikiukai", 47 - "Pigiau grybo" parduotuvės. Vien pernai buvo atidaryta 21 "Iki" tinklui priklausanti parduotuvė.

"Iki" prekybos sistemą valdo Belgijos prancūzų šeima - broliai Nikola, Žoržas ir Olivjė Ortizai (Nicola, George ir Olivier Ortizai).

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją