„Mums tik reikia pakeisti savo mentalitetą, uždaro kaimo ir sovietinio įsitikinimo, kad yra tik tam tikras kiekis pinigų ar pyragas, kuriuo visi turi dalintis. Galvojame, kad jei tavo draugas ar kaimynas valgo pyrago gabalą, tai potencialiai – tavo dalį, o iš tikrųjų mes visi kuriame vertę ir turime prie to prisidėti“, – keturias savaites startuolių rojuje – JAV – praleidęs kalba lietuvis.
Liepos pabaigoje į Čikagą nukeliavęs jaunasis verslininkas turėjo galimybę keturias savaites save tobulinti pačių geriausių ir aktyviausių, 2,7 mln. gyventų turinčio miesto verslininkų apsuptyje.
Neįtikėtinos pažintys, vizitas taksi rinkos revoliuciją sukėlusios „Uber“ biure, pažintys su milijonieriais ir stebinantis progresas švietime užbūrė lietuvį.
Į JAV mėnesiui J. Pikelis iškeliavo atrinktas mokslo ir technologijų parko „Technopolis“. Į pilotinę programą pasisemti žinių iš savo startuoliais garsėjančios šalies profesionalų lietuvis pakliuvo su savo startuoliu „UFOfavours“ – reklama su skraidyklėmis.
Vis dėlto jaunasis verslininkas teigia, kad programa, pagal kurią jis mėnesį praleido Čikagoje, daugiau yra apie žmogų, o ne konkretų projektą.
Nuo 9 val. ryto iki 9 val. vakaro
Kiekvieną rytą J. Pikelis 9 val. ryto praveria Ilinojaus technologijos instituto duris. Čia lietuvis susitinka su 62 m. verslumo profesoriumi Niku Rokopu, iš kurio semiasi sėkmingo verslo paslapčių.
„Per savo gyvenimą jis yra turėjęs ne vieną verslą ir daug studentų padeda savo idėjas įgyvendinti ir paversti verslais“, - pasakojo J. Pikelis.
Iki 15 val. pabendravęs su profesoriumi lietuvis vyksta į vieną didžiausių Čikagos startuolių bendradarbystės centrų „1871”. Toks pavadinimas bendrai darbo erdvei duotas dėl istorinio 1871 m. kilusio gaisro Čikagoje, po kurio miestas vėl atsistojo ant kojų ir suklestėjo. Dabar tikimasi, kad ši erdvė leis Čikagai atgimti informacinių technologijų revoliucijos amžiuje.
Kiekvieną vakarą nuo 6 val. J. Pikelis skuba į renginius, skirtus naujoms pažintims kurti. Čia pabendravęs su verslumu besidominčiais žmonėmis 21 val. baigia savo dieną, kad galėtų keltis kitą rytą 6 val. ir ruošis naujai dienai.
„Ir pažinčių mezgimo renginiai vyksta kiekvieną dieną. Tai tokia patirtis, kokios Lietuvoje nėra ir niekur kitur nepatirtum“, - prisipažino pašnekovas.
Pasak J. Pikelio, jį nustebino tai, kad JAV bendraujama pamiršus visus kompleksus.
„Vieną kartą prieina prie manęs vyresnis nei 40 m. žmogus ir sako man – kokia tavo svajonė. Pradedu pasakoti apie savo karjerą, viziją. Jis man duoda savo vizitinę kortelę ir pamatau, kad tai žmogus, kurio įmonės wifi paslaugomis naudojasi didžioji dalis pasaulio oro uostų“, - išskirtinę pažintį prisiminė pašnekovas.
Kitas neįtikėtino amerikiečių draugiškumo pavyzdys – pažintis su vienos didžiausių Čikagos skaitmeninės rinkodaros įmonės įkūrėju ir direktoriumi.
„Po jo pristatymo priėjau ir pasakiau, kad man labai patiko jo pranešimas. Jis manęs paklausė, ką veikiu, o paskui pakvietė apsilankyti jo biure. Vėliau nuvykau pažiūrėti, kaip jie gyvena, aprodė biurą bei papasakojo apie įmonės kultūrą“, - tęsė J. Pikelis.
Lietuviui JAV susidarė įspūdis, kad kontaktų rato plėtimas startuolių bendruomenėje yra bene pats svarbiausias veiksnys, lemiantis verslo sėkmę.
„Anksčiau galvojau, kad moku megzti kontaktus (angl. networking), bet Amerikoje tai vyksta visai kitame lygyje. Reikėjo savaitės, kol persilaužiau. Iš tiesų JAV pradėti pokalbį labai lengva, nes visi tikisi, kad bendrausi, ir patys prie tavęs prieina. Ir kas keisčiausia, čia niekas nenori, kad pokalbiuose būtų naudojami tik tam tikroje rinkoje naudojami terminai, suprantami profesionalams. Čia nuo pat pirmos sekundės reikia bendrauti su žmogumi kaip su geriausiu draugu“, - tęsė pašnekovas.
Taip pat nuomonę jaunasis verslininkas pakeitė ir apie tai, kaip aplinkiniams reikėtų pristatyti savo startuolį: „Lietuvoje galvojau, kad moku tai daryti ir visi taip sakė, bet atvažiavus čia reikia pasimokyti universalių taisyklių. Čia mėgstami šou elementai, bet kartu norima, kad viskas būtų patvirtinta skaičiais. Pristatymas turi suteikti pramogą, bet kartu būti solidus“.
Atiduoda tai, ką patys kažkada gavo
J. Pikelis tikisi, kad Čikagoje gauta patirtis padės šiokį tokį pokytį parvežti ir į Lietuvą.
„Čikagoje startuolių ekosistema yra šimtą kartų aukštesnėje fazėje, ir tai sakau, manau, nehiperbolizuodamas. Pavyzdžiui, vien „1871” startuolių erdvėje dirba 500 žmonių ir nei vieno tik su projektu. Lietuvoje dar yra daug jaunų verslininkų, kurie turi, pavadinčiau, ne startuolį, o projektą, kur neįsivaizduojamas, koks galėtų būti verslo modelis. O čia labai retai sutiksi startuolio įkūrėją, kuris nežino, kaip daryti verslą. Čia visi žino, kaip uždirbti pinigus, ir tai, kad startuolis nėra tik internetinis projektas“, - kalbėjo pašnekovas.
Vis dėlto lietuvis sutiko, kad ir darbo aplinkos sąlygos JAV startuoliams visai kitokios nei Lietuvoje. Už galimybę dirbti „1871” erdvėje jaunieji verslininkai moka nuo 150 iki 300 JAV dolerių per mėnesį.
Mokestis suteikia ne tik galimybę dirbti kūrybingų ir entuziastingų verslininkų aplinkoje, bet ir prieigą prie didžiausių Čikagos protų.
„Lietuvoje mentorių trūksta, gal vien dėl tos priežasties, kad mes neturime įdirbio šioje srityje, nėra daug žmonių, kurie patys būtų sukūrę stiprius startuolius. O čia visi supranta, kad jiems kažkada kažkas padėjo ir jie dabar nori kažkam padėti“, - tęsė pašnekovas.
J. Pikelis vylėsi, kad kartu į Čikagą atvykusiai „Technopolio“ atstovei Ligitai Valalytei pavyks gerosios Čikagos startuolių ekosistemos praktikos parvežti ir į Lietuvą.
„1871” erdvė lietuvį stebina ir savo aplinka. Pavyzdžiui, čia gali rasti stalą-bėgimo takelį. Maisto pirkimas pagrįstas garbės sistema – niekas netikrina, ar už maistą susimokėsi.
„Tačiau čia renkasi tokie žmonės, kuriems net klausimas nekyla, ar susimokėti“, - pridėjo pašnekovas.
Stebinančios ir už širdį griebiančios idėjos
Kaip pasakojo lietuvis, Čikagoje itin didelio palaikymo sulaukia startuoliai, susiję su švietimu ar sveikatos apsauga bei tie, kurie viliasi padaryti didelį pokytį pasaulyje.
„Yra tekę būti viename startuolių pristatymo renginyje. Ten savo projektą pristatinėjo prie neįgaliųjų vežimėlių prikaustyti vaikinai. Jie taip pat buvo prijungti prie gyvybę palaikančios įrangos. Dviese pristatinėjo, kaip jiems sudėtinga keliauti lėktuvais ir kaip yra sugalvoję naują sistemą, kad tokiems žmonėms, kaip jie, būtų lengviau keliauti“, - prisiminė J. Pikelis.
„Žinoma, yra ir visokiausių neįtikėtinų idėjų. Pavyzdys, kaip gali nesišypsoti išgirdęs idėją - „Tinder“ (pažinčių programėlė – red.) šunims“, - tęsė lietuvis.
Kuria nuo mokyklos suolo
J. Pikelis kartu su Ilinojaus technologijos instituto atstovais turėjo galimybę išvysti, kaip technologinis perversmas suprantamas mokyklose.
„Teko lankytis pradinės mokyklos klasėje, kur ketvirtos-penktos klasės moksleiviai kuria savo programėles. Tiksliau – ant popieriaus piešia, kaip ji turėtų atrodyti, o vėliau turi pristatyti klasės draugams, - kalbėjo lietuvis. - Ir vienas vaikas man sako – šitas, skirtas „IOS“, bet kitą lapą nupiešėme „Android“. Jie jau tokiame amžiuje tokius dalykus supranta“.
Lietuvis taip pat susipažino su valstybės finansuojamomis programomis, kuriose vaikai gali išmokti programuoti: „Sėdi vaikas, kurio kojos nuo kėdės žemės nesiekia, matosi iš vargingos šeimos, bet jis jau moka programuoti ir gal bus pirmas tos šeimos žmogus, gausiantis išsilavinimą“.
