Grynasis Rusijos valiutinių įplaukų srautas kaip ir anksčiau nepadengia kapitalo nuotėkio, o tai reiškia, kad Rusijos rublio vertė ir toliau mažės, rašo newsru.com. Analitikai šias išvadas daro išanalizavę Rusijos centrinio banko pateiktus 2015 m. pirmojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis.
Pirmajame šių metų ketvirtyje metinis neigiamas einamosios sąskaitos balansas sumažėjo 1,7 karto iki 27,9 mlrd. JAV dolerių (26,4 mlrd. eurų). Grynieji išoriniai įsipareigojimai šiame ketvirtyje susitraukė 31 mlrd. JAV dolerių (29,33 mlrd. eurų) – 2014 m. pirmajame ketvirtyje buvo fiksuojamas 2,6 mlrd. JAV dolerių (2,46 mlrd. eurų) augimas. Šie rezultatai fiksuojami naujų kreditų nebuvimo ir ankstesnių įsiskolinimų refinansavimo kontekste.
Neigiamas 2015 m. pirmąjį ketvirtį ir grynasis naujų finansinių aktyvų užsienyje įsigijimas (2,8 mlrd. JAV dolerių (2,65 mlrd. eurų) mažiau nei prieš metus fiksuoti 49,8 mlrd. JAV dolerių (47,11 mlrd. eurų). Šie rezultatai susiję su tuo, kad buvo teikiama pirmenybė užsienio bankuose turimų aktyvų įsiskolinimų išmokėjimui, o taip pat ir gyventojų bei įmonių turėtos valiutos grynaisiais pinigais pardavimu.
Iš esmės pasitvirtina 2014 m. susiformavusios tendencijos. Pirmoji – tebesitęsiantis palyginti nuoseklus importo (36 proc. lyginant su praėjusiais metais), o taip pat ir eksporto (30 proc. lyginant su praėjusiais metais) mažėjimas. Dėl šių priežasčių išorinės prekybos importo ir eksporto skirtumas 2015 m. pirmajame ketvirtyje traukėsi 20 proc. iki 40,3 mlrd. JAV dolerių (38,13 mlrd. eurų).
Faktiškai du kartus lyginant su 2014 m. atpigusios naftos kontekste eksporto rezultatus pagerino netikėtas išvežamos naftos (8-10 proc.) ir naftos produktų (10-15 proc.) kiekio padidėjimas, informuoja Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Plėtros centro specialistai. Vis dėlto 2014 m. pabaigoje eksporto rodiklius gerino kitų iš šalies išvežamų žaliavų kiekio didėjimas, o šių metų pirmajame ketvirtyje šių žaliavinių medžiagų eksportas smuko žemyn.
Panašu, kad ekonominiai eksporto rodikliai jau pasiekė dugną, tačiau antrajame ir trečiajame šių metų ketvirčiuose galima tikėtis importo didėjimo – tam įtakos turi importo sezoniškumas, pastaraisiais mėnesiais sustiprėjęs rublis, o tai traukia importo srautus ir turbūt šių metų proficito rodiklius išlaikys faktiškai ties nuliu, mano Jegoro Gaidaro ekonomikos ir verslo instituto Plėtros centro ekspertai.
Taigi analitikai nesitiki stipraus realiojo efektyviojo rublio kurso silpnėjimo, tačiau nominaliajam rublio kursui daromas spaudimas neabejotinai didės.
