Daugiausiai DELFI skaitytojų balsavo už įmonės pavadinimą „Siūlo galas“. Jis patiko 1550 apklausoje dalyvavusių žmonių arba 29,1 proc. visų pareiškusių savo nuomonę. Už patikusį pavadinimą balsavo 5727 skaitytojai.
Įmonė apdovanota specialiuoju pagrindinio naujienų portalo prizu - 10 tūkst. litų vertės dovana reklamai.
Šių metų nugalėtojai – „Akacijų užuovėja“ (Kaunas), „Džiaugsmo blykstė“ (Vilnius), „Genio uoksas“ (Vilnius), „Lėti virėjai“ (Kaunas), „Namo akys“ (Vilnius), „Sapnų namai“ (Vilnius), „Saldi prabanga“ (Vilnius), „Siūlo galas“ (Kaišiadorių r.), „Skaičių miškas“ (Šiauliai), „Skardinukas“ (Šiaulių r.), „Švarūnas“ (Raseiniai), „Verslo laiptai“ (Kaunas), „Žinių medis“ (Vilnius).
Įmonių veiklos pobūdis labai įvairus: prekyba, konditerijos gaminiai, langų gamyba, valymo, remonto, fotografavimo paslaugos, įvairios konsultacijos, buhalterinės apskaitos tvarkymas, globa ir rūpyba.
Apdovanojimų tikslas – skatinti verslininkus, steigiančius naujas įmones, rinktis gražius, taisyklingus ir prasmingus lietuviškus pavadinimus, atspindinčius bendrovių veiklą.
Iš daugiau kaip 13 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų, įregistruotų 2013 metais, atrinkta 13.
Renkant gražiausius pavadinimus atsisakyta pažeidžiančių bendrinės kalbos normas, bereikšmių dirbtinių, tiesioginės reikšmės, sudarytų su skaičiais, vietovardžiais ar vardais, klubų, fondų, asociacijų, viešųjų įstaigų, daugiabučių namų bendrijų, profesinių sąjungų pavadinimų.
Tarptautinę gimtosios kalbos dieną – vasario 21-ąją – nugalėtojai buvo pagerbti Kultūros ministerijoje.
Įmonių pavadinimai - ir šmaikštūs
Naujų verslų kūrėjai kūrybiškai pasižiūrėjo į savo verslą. Valstybinės inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas išvardijo ne vieną įdomų įmonės pavadinimą, kurių keli: „Burokėlis ir krapas“, „Ragai ir kanopos“, „Trys bokalai“.
Anot jo, dažnai yra pabrėžiama, kad lietuviškas verslas turi konkuruoti ne tik Lietuvos, bet ir Europos ar pasaulio rinkoje, ypač dėl kitoms tautoms rečiau būdingų raidžių „ž“ ir „č“, tačiau jis nesutinka, kad lietuviški pavadinimai apsunkina įmonių veiklą.
D. Smailinkas pateikė pavyzdį, jog yra ne viena žinoma tarptautinė įmonė, kurios pavadinimas lietuviams gali būti sunkiau perskaitomas ar ištariamas, pavyzdžiui, „Peugeot“ (tariama „pežo“), ar vokiškų įmonių pavadinimai su umliautais.
„Matyt, gimtoji kalba yra pats didžiausias mūsų palikimas, kuris buvo kraunamas šimtmečius, tad kiekvienas iš mūsų yra atsakingas, kad jis būtų perduotas išpuoselėtas, išsaugotas“, - kalbėjo kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Ministras sveikino susirinkusius sumanius ir kūrybiškus jauno verslo įkūrėjus.
„Mane kartais neramina tendencijos, kurios matomos žiūrint įmonių pavadinimus, tad džiaugiuosi, kad yra visa krūvelė diplomų įmonėms, kurios išlaiko mūsų kalbos grožį, - sakė Š. Birutis. - Tai nuteikia labai optimistiškai.“
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininke paskirta humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaišnienė per apdovanojimus paminėjo, jog šiemet sulaukta daugiau įmonių, dalyvavusių konkurse dėl gražiausio lietuviško įmonės pavadinimo.
VLKK nuo 2013 m. gegužės konsultuoja verslą dėl sukurtų įmonės pavadinimų, komisija pasipriešina įmonių pavadinimų registravimui, jei jie parašyti netaisyklingai.
