Visi ėjimai blogi
„Swedbank“ Lietuvoje vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus aiškino, kad šiuo metu ECB padėtis yra nepavydėtina.
Kaip tikino, patirdamas spaudimą mažinti kainų augimą, ECB gali dar labiau pagilinti recesiją.
„Bendrai ECB banko užduotis yra kainų stabilumas bei užtikrinti nuolatinę 2 proc. infliaciją. Tačiau dėl popandeminių trikdžių, tiekimo, taip pat karo, iš eilės turėjome keletą kainų šokų, kurie labai stipriai užkėlė infliaciją Europoje.
ECB politika tokia, kad pinigų politikos įrankiai valdo perteklinę paklausą, todėl tai reiškia, kad jeigu ekonomika yra perkaitusi, jie aukštesnėmis palūkanomis ją vėsina ir taip suvaldo infliaciją.
Šiuo atveju, kai mes turime energetikos kainų šoką, pinigų politika nėra labai veiksminga“, – pastebėjo jis.
Ekonomistas aiškino, kad palūkanų kėlimas neveikia infliacijos rodiklių, nes didesnės palūkanos „nepadarys magiškai daugiau dujų ar pigesnės elektros“.
„Bet to pasekmė, kadangi mes turime ir taip labai didelį ekonominį sukrėtimą dėl karo, dujų trūkumo, realiai esant beveik recesijos teritorijoje gali pabloginti ekonominę situaciją ir pagilinti recesiją“, – sakė jis.
Problema taip pat, kaip tikino, yra susijusi ir su galimu euro nuvertėjimu.
„JAV federalinis rezervas labai agresyviai kelia palūkanų normas, dėl to labai stipriai brangsta doleris ir tai visam pasauliui užduoda pinigų politikos griežtėjimo toną, kad jei ECB neseks jo pavyzdžiu ir nekels palūkanų, labai stipriai gali pigti euras“, – teigė V. Šimkus bei apibendrino, kad galiausiai ECB turi rinktis tarp dviejų blogų variantų: nebekelti palūkanų, leisti eurui atpigti bei nebandyti mažinti infliacijos arba potencialiai pabloginti galimą sunkmetį žiemą.
„Jie dabar tarp jų bando balansuoti ir klausimas, kuris yra geresnis“, – svarstė ekonomistas ir tikino manantis, kad visgi ECB turėtų elgtis atsargiau ir taip staigiai palūkanų nedidinti.
„Galėtų būti judama ne po 0,75 proc., bet taip, kaip darydavo anksčiau, sakykime, po 0,25 proc.“, – teigė jis.
Kaip prognozavo, palūkanų kilimas kol kas dar bus matomas, tačiau kitąmet žiemą, kai pasimatys tikrasis poveikis žmonių perkamajai galiai dėl aukštų energetikos kainų, ECB gali ir persigalvoti.
„Tada ECB turėtų būti atsargesnis ir gal net išvis sustoti su palūkanų didinimu.
Mūsų nuomone jis sustos kitąmet“, – sakė V. Šimkus, bet prognozavo, kad netrukus po savaitės turinčiame įvykti susitikime bus nuspręsta palūkanas dar pakelti 0,75 proc.
„ECB patiria labai didelį politinį sprendimą kažką daryti, nors jų veiksmai ir turi labai ribotą poveikį infliacijai“, – sakė ekonomistas.
LB: sąstingis gali sulėtinti palūkanų didinimą
Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis aiškino, kad centriniai bankai kartą jau turėjo panašią situaciją ir turi išmokę pamoką kalbant apie pinigų politiką. Ji, kaip tikino, buvo 1970-aisiais.
„Dabar kaip tik ir turime tokią situaciją: priešingai 1970-iesiems, ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai išlieka ties 2 proc., tačiau su sąlyga, kad ECB kels palūkanų normas, t.y. ekonomikos dalyviai numato palūkanų normų didinimą ir jį jau yra įskaičiavę į ilgesnės trukmės palūkanų normas, kurios ekonomikos raidai yra gerokai svarbesnės, nei trumpalaikės.
Jeigu ECB padidins palūkanų normas būtent tiek, kiek rinkos tikisi, rinkos palūkanų lygis nepasikeis“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad keičiantis situacijai gali keistis ir sprendimai, o viskas priklausys nuo ekonominės ir geopolitinės situacijų.
„ECB euro zonos ekonomikos prognozes paskutinį kartą atliko rugsėjo mėnesį. Prognozės bus atnaujintos gruodžio mėn.
Naujesnės kitų institucijų, tarkime, TVF, prognozės nerodo, kad euro zonos ekonomika bendrai patirtų nuosmukį per 2023 m., tačiau įmanoma, kad šių metų žiemą ekonomika šiek tiek susitrauks per šildymo sezoną dėl pabrangusių energijos resursų ir jų trūkumo. Euro zonos ekonomikos sąstingis galėtų sulėtinti infliaciją ir atitinkamai sumažintų ECB palūkanų didinimo poreikį.
Pastebėkime, kad šiuo metu ECB pagrindinė palūkanų norma (0,75 proc.- red.) yra skatinanti ekonomiką, nes yra dar gerokai žemiau, nei neutrali palūkanų norma. Neutrali palūkanų norma žymi tą palūkanų lygį, kuris būtų neutralus ekonomikos augimui, tai yra nei jį skatintų, nei varžytų.
Įvairūs ekonomistai skaičiuoja neutralios palūkanų normos įverčius, kurie, priklausomai nuo prielaidų, šiuo metu svyruoja nuo 1,5 iki 2,5 proc. nominalia išraiška. Bet tikriau pasakyti, kokia duotu metu yra neutrali palūkanų norma, mes galėtume tik priartėję prie ekonomikos pusiausvyros, kai jos augimas atitiks potencialą, o vidutiniu laikotarpiu prognozuojama infliacija – pinigų politikos tikslą“, – sakė S. Šiaudinis.
Anot LB, ECB Valdančioji taryba yra pasirengusi kelti palūkanų normas ir taikyti kitas pinigų politikos priemones tiek, kad prognozuojama vidutinio laikotarpio infliacija grįžtų prie pinigų politikos tikslo.
Povilauskas: kitaip ECB būtų sulaukę priekaištų
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, ECB darbas – infliacijos valdymas, tačiau ne stebėjimas ar ekonomika brenda į recesiją.
„Euro zonoje didžioji dalis infliacijos yra nulemta energetinių išteklių, bet euro zonoje ir palūkanos, lyginant su JAV, yra mažesnės. Todėl sakyti, kad ECB skuba dėl palūkanų, negalima, jis ir taip neskubėjo jų didinti tikėdamasis, kad infliacija tiek neįsibėgės.
ECB dabar bijo, kad infliacija ir lūkesčiai, nepaisant, kad energetika atpigs, gali išlikti ir kainos liks aukštos. Tokioje aplinkoje jie tas palūkanas didina“, – sakė jis.
Ekonomistas teigė sutinkantis, kad toks sprendimas gilins recesiją.
„Vienareikšmiškai, bet reikia suprasti, kad ta pinigų politika ekonomikai daro poveikį ne iš karto, o po 6 ar 12 mėn., kai visiems persifiksuoja palūkanos.
Šioje vietoje poveikį dar pamatysime kiek vėliau“, – teigė T. Povilauskas.
Jo teigimu, ECB turi imtis veiksmų infliacijai valdyti, nes paskui paprasčiausiai sulauks priekaištų, kad nieko nedarė.
Kaip aiškino, ekonomisto nuomone, dar laukia trys susitikimai, kurių metų palūkanos bus didinamos.
„Tai spalio gale, gruodžio viduryje ir vasarį. Dėl pastarojo jau bus galima diskutuoti. <...>
Manome, kad po vasario palūkanų kilimas sustos“, – prognozavo jis.
