„Pirmųjų pranešimų apie tokio tipo galimą sukčiavimą šią savaitę sulaukėme iš banko padalinio Alytuje darbuotojų. Jie atkreipė dėmesį į tai, jog į padalinį ėmė kreiptis klientai, norintys išsiaiškinti, ar pinigai, kuriuos jie išsiėmė iš bankomato, yra tikri. Pradėjus domėtis detaliau, ėmė aiškėti nauja sukčiavimo schema“, – pranešime cituojamas „Swedbank“ Operacinės rizikos kontrolės specialistas Mindaugas Montvilas.
Sulaukus panašių pareigūnais apsimetusių sukčių skambučių telefonu, „Swedbank“ specialistas gyventojams pataria nesileisti į kalbas ir pokalbį tuojau pat nutraukti, o apie skambutį pranešti policijai. Pasak banko atstovo, kol kas negauta pranešimų, jog gyventojai jau būtų nukentėję nuo sukčių ir tokiu būdu patyrę nuostolių.
„Telefoniniai sukčiai gerai išmano psichologiją ir būtent šią kortą naudoja pasakodami gyventojams iš piršto laužtas istorijas. Pasitelkę netikėtumo faktorių ir policininkais apsimetę sukčiai žmogų išgąsdina, jog jam neva yra išduoti netikri pinigai ar jis pats to nežinodamas dalyvauja tariamoje pinigų plovimo schemoje. Jei pokalbio pradžioje žmogus tuo patiki, tikėtina, jog sukčiams pavyks priversti žmogų elgtis pagal savo planą“, – sukčiavimo detales komentuoja Mindaugas Montvilas.
Neužkibti ant tokių telefoninių sukčių kabliuko, pasak banko specialisto, gyventojams padėtų ne tik didesnis informuotumas apie sukčiavimo schemas, bet ir mažesnės grynųjų pinigų sumos, laikomos namuose ar nešiojamos su savimi, taip pat aktyvesnis elektroninių atsiskaitymo priemonių naudojimas.
