Ekonominiai rodikliai neblizga
Pasak J. Rojakos, šiuo metu, žvelgiant į esamus rodiklius, vertėtų kalbėti ne tik apie šalių ekonominę stagnaciją.
„Mes de fakto kalbame ir apie techninę recesiją, tai yra, kai ekonomika neauga ir didžiosios valstybės Europos Sąjungoje, tokios kaip ir Vokietija, ir Ispanija, ir Prancūzija susiduria su stipriu ekonomikos sulėtėjimu.
Tai, žinoma, reiškia, kad ir verslo lūkesčiai, ir gyventojų lūkesčiai pradeda prastėti. Atsiranda didelė banga bankrotų ir to, žinoma, buvo galima laukti po kovido, nes ilgą laiką nebuvo aktyvizuojamas bankroto pradžios procesas. Šiuo momentu, mes vėl grįžtame į tą pradinę realybę, sakykime, bet tai, kad ekonominė situacija ir vartojimas pradeda slobti – žinoma, nepadeda“, – teigė ji.
Pašnekovė paaiškino, ką tai reiškia Lietuvai.
„Kadangi Lietuva yra prekiaujanti su kitomis valstybėmis šalis ir turi labai tamprių ekonominių sąryšių su Vokietija, bendrai su Europos Sąjunga ir kitomis Skandinavijos šalimis, kurios irgi, deja, šiuo momentu neblizga ekonominiais rodikliais, tai reiškia, kad ir mūsų verslai gali susidurti su ilgalaikėmis problemomis“, – aiškino J. Rojaka.
Pasak jos, šiuo metu yra fiksuojama apie 40 procentų daugiau bankrotų negu jų vidurkis buvo keliais metais anksčiau.
„Yra tam tikros ir higienos šiame veiksme, kadangi dalis įmonių jau galėjo bankrutuoti ir per kovidą, bet buvo laikinai palaikomos valstybės ir valstybinių institucijų, bet, deja, reikėtų pripažinti, kad yra ir tokių įmonių, kurios, įžengdamos į naują realybę, nesugebėjo susirasti vietos ir nesugebėjo užlopyti tas skyles, kurios buvo kovido ir energetinės krizės užprogramuotos.
Šiuo atžvilgiu, mes turime tokį dvigubą efektą, kalbant apie Europos Sąjungą. Lietuvoje situacija šiek tiek kitokia, nes tos įmonės, kurios buvo labiausiai pažeidžiamos po kovido ir, galbūt, turėjo bankrutuoti be kovido – jos jau pradėjo bankroto procesus pernai. Šiemet mes matome, kad tos įmonės perduoda tą neigiamą estafetę kitoms veikloms ir pas mus tokio didelio burbulo bankrotų nėra“, – teigė J. Rojaka.
Vis dėlto, daug džiūgauti nėra ko.
„Kita vertus, Vokietija rodo, kad šiuo momentu bankrotų skaičius yra didesnis negu 2019 metais, tai yra ir iki kovido. Palyginus su tuo laikotarpiu, bankrotų skaičius yra pažengęs į priekį“, – aiškino ji.
Prognozės ateinantiems metams
Pasak J. Rojakos, žvelgdami į ateinančius metus, tikėtis, kad viskas pigs – neturėtumėme.
„Pigiau, tikriausiai, nebus, nes, vėlgi – kas apsprendžia brangumą? Tai yra pinigai. Pinigų kaina. Šiuo momentu, mes matome, kad tiek Europos Centrinis Bankas, tiek ir tarptautinės institucijos rodo, kad didžiausia tikimybė, kad tiek Europa, tiek ir visas pasaulis gyvens su didesne palūkanų norma dar ne metus, o, tikriausiai, dvejus, trejus, o gal net ir ilgesnį laiką“, – teigė ji.
Tačiau, anot pašnekovės, galima pasidžiaugti situacija, susidariusia dėl infliacijos.
„Mūsų namų ūkiai, mūsų vartotojai ir gyventojai tikrai džiaugiasi, kad infliacija nustojo augti taip smarkiai ir tai įkvepia juos šiek tiek daugiau išlaidauti šiuo momentu, bet, vėlgi, labai svarbu suprasti, kad, jeigu brangūs pinigai pradeda slopinti verslus ir bendrą paklausą ekonomikoje – tai gali paveikti ir vartotojų nusiteikimą, ir vartotojų nuotaiką ilgesniu laikotarpiu“, – teigė J. Rojaka.
Pasak jos, savo optimizmą – reikia valdyti.
„Jeigu mes jau po juodojo penktadienio į tokį prieškalėdinį laikotarpį įžengėme su šiek tiek didesniu optimizmu, reikėtų tiesiog apsvarstyti, ar to optimizmo mums užteks, kad išgyventume ne tik žiemą, bet ir brangesnių pinigų pavasarį, ir brangesnių pinigų vasarą“, – teigė J. Rojaka.
Visą pokalbį rasite LNK portale:
