Kaimyninėje šalyje pageidaujantys dirbti verslininkai, šalies vidaus rinkoje gali konkuruoti produkcijos kokybe ir žemesne kaina. Lenkijos visus stambiausius tinklus valdo užsieniečiai, todėl parduotuvėse šalia lenkiškos vietinės produkcijos, gausu prancūziškų, portugališkų ir vokiškų prekių.
Lenkijos rinkas išstudijavę specialistai pataria į šią rinką besidairantiems smulkiems verslininkams nusiteikti, kad reikės daug laiko ir kantrybės laukiant pelno.
Lenkijoje veikia 22 tūkstančiai įmonių su užsienio kapitalu – jų parduotuvėse platus prekių asortimentas iš viso pasaulio.
Norint bent su viena preke įsitvirtinti stambiuose prekybos tinkluose, kuriuos valdo prancūzai, portugalai ar vokiečiai, tenka sumokėti 100 tūkstančių eurų pradinį mokestį, mokestį už lentynas ir sutartis gali būti sudaryta vos pusei metų.
Todėl siūloma ieškoti patikimo vietos partnerio.
„Tačiau atsiminkim, kad patekti ir uždirbti yra skirtingi dalykai. Tai [patekimas į rinką] nėra sėkmės garantas, kad jūs uždirbsite Lenkijoje. Reikia investuoti, tai yra būtinybė – ar tai būtų reklama, ar tai būtų vadybininkas, agentas, bet investuoti reikia“, – sako Vygandas Uksa, „Verslios Lietuvos“ atstovas Lenkijoje.
Kad Lenkija yra labai perpektyvi rinka, neabejoja Lietuvos verslininkai, atidarę parduotuvę Lietuvos–Lenkijos pasienyje – Ogrodnikų muitinės sandėliuose.
„Dauguma lietuvių į Lenkiją važiuoja pigiau apsipirkti. Pasienis yra arčiausiai Lietuvos sienos, toje parduotuvėje ir galima apsipirkti pigiau, neišleidžiant pinigų kurui. Būtent dalį pasienio rinkos ir Seinų, Suvalkų rinkos tikrai galima atsiriekti“, – teigė verslininkas Aleksandras Rybakovas.
Prieš tai ištyrę rinką Balstogėje ir Varšuvoje ir ten atidarę parduotuves, verslininkai sako didžiulėje rinkoje galintys konkuruoti tik produkcijos kaina ir kokybe.
„Lenkijos klientas yra labai išrankus, jeigu šnekėtume apie visą Lenkiją. Jis prisiriša ir nesvarbu, kad yra geriau. Labai sunku juos privilioti – turi įrodyti žmogui ir kaina, ir kokybe, ir aptarnavimu, kad pas tave yra geriau nei kitur“, – tvirtina A. Rybakovas.
„Konkurencija Lenkijoje yra labai didelė, daug didesnė negu Lietuvoje, nes ten žaidėjų mažmeninėje prekyboje yra apie šimtas, kai tuo metu Lietuvoje pagrindiniai yra keturi. Jeigu seksis užimti dalį rinkos, tai plėsimės. Jeigu nesiseks, tai nesiplėsim“, – kalbėjo verslininkas Marius Gumbrevičius.
Išstudijavę Lenkijos rinkas specialistai Lietuvos verslininkams pataria ne tik ieškoti partnerių, bet ir platintojų, kurie priimtų lietuvišką produkciją ir ją tiektų prekybai. Ir ragina Lietuvos verslininkus investuoti į Lenkiją, nes lenkai mėgsta lietuviškus mėsos ir pieno produktus.
„Lenkijoje ateina mada, ypač maisto pramonėje, kai dairomasi ne į pačią pigiausią prekę. Lenkijos žmonės turtėja ir žvalgosi kokybės, ekologiškų produktų [paklausa] sparčiai auga. Lietuvos kompanijoms reikia tuo pasinaudoti. Pasinaudoti proga ir surasti partnerius, ir pradėti vykdyti savo verslą Lenkijos teritorijoje“, – įsitikinęs „Verslios Lietuvos“ atstovas Lenkijoje V. Uksa.
Jis primena, jog būtiniausių prekių kainos Lenkijos pakraščiuose skiriasi nuo kainų Varšuvoje – čia jos aukštesnės, bet tuo pačiu ir biurokratija pradedant verslą Varšuvoje didesnė.
