„Visi klausimai mums yra svarbūs, sanglaudos klausimas, manau, kad mums taip pat yra ne mažiau svarbus, todėl kad ten situacija, kokia buvo pasiūlyta (Europos – DELFI) komisijos yra tiesiog paradoksaliai nenormali. Visais tai klausimais diskusijos vyksta“, - sakė I. Šimonytė.
Skelbta, kad Europos Komisija siūlė sumažinti kai kurioms valstybėms skiriamą paramą sanglaudai nuo dabar esančių 3 proc. BVP iki 2,5 proc. 2014-2020 m. laikotarpiui.
„Dėl sanglaudos fondų pagrindine problema yra tie 2,5 proc., kadangi pritaikyti mums konkrečiai - Baltijos valstybėms ir Vengrijai – toks procentas duoda visiškai absurdišką rezultatą, t.y. struktūrinė parama Baltijos valstybėms ir Vengrijai mažėja, nors tai yra šalys, kurios, ko gero, stipriausiai nukentėjo nuo pasaulinės krizės vertinant BVP kritimus 2009 m. ir kurios, be kita ko, pasižymi sparčiausiu ES lėšų įsisavinimu, todėl mažinti struktūrinę paramą šioms šalims, tarsi jos būtų pasiekusios kažkokį milžinišką išsivystymo lygį arba nemokėtų įsisavinti pinigų. tikrai nėra jokio pagrindo“, - dėstė I. Šimonytė.
Tačiau, pasak ministrės, šį pusmetį tikrai nebus kalbama apie konkrečius skaičius, o bus sutarta dėl principinių nuostatų, kurios bus įtrauktos į derybų paketą. Dėl jo užsienio reikalų ministrai diskutuos gegužės pabaigoje.
„Sanglaudos fondų mažėjimo problema yra bendra mums ir Vengrijai, tiesioginių išmokų problema yra bendra visoms Baltijos valstybėms, tai tokiais atvejais, be abejo, savo pozicijas yra ginti lengviau, nes galima suformuoti bendrą poziciją, tas yra daroma, paskui tos pozicijos yra aptariamos ir su pirmininkaujančia šalimi, ir su visomis kitomis šalimis, kad jos geriau suprastų, kodėl mes tas problemas keliame“, - paaiškino I. Šimonytė.
Trečiadienį Vyriausybė ir Seimo Europos reikalų komitetas aptarė derybų dėl 2014-2020 m. ES Daugiametės finansinės programos eigą.
