Įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, mažėja – gegužė metinė infliacija sudarė 10,7 proc., balandį – 15,2 proc.
„Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas bei transporto prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas“, – rašoma VDA pranešime.
Išankstiniais VDA skaičiavimais, birželį, lyginant su geguže, fiksuota 0,1 proc. mėnesinė defliacija, tuo metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis siekia 17,3 proc.
Statistikų duomenimis, per metus labiausiai brango kietasis kuras (60,2 proc.), vandentieka (50,5 proc.), elektra (34 proc.), dujos (28 proc.).
Tarp maisto produktų, labiausiai brango cukrus, medus, šokoladas ir saldumynai (22,9 proc.), jokiai kategorijai nepriskirti maisto produktai (20,7 proc.), duona ir grūdų produktai (18,3 proc.), daržovės (15 proc.), mėsa ir jos produktai (14,9 proc.). Žuvies ir jūros gėrybių kainos per metus padidėjo 14,6 proc., pieno ir jo produktų, sūrių ir kiaušinių – 10,5 proc.
24,2 proc. brango valgyklų viešojo maitinimo paslaugos, 23,6 proc. – apgyvendinimo paslaugos, 20,6 proc. – automobiliai.
Pigo tik degalai ir tepalai – 28,4 proc.
Ekonomistė: metinė infliacija ir toliau mažės
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė teigia, kad kaip ir prognozuota, infliacija sumažėjo iki vienaženklio skaičiaus, o darbo užmokestis auga sparčiau nei kainos – kitaip tariant, realiosios gyventojų pajamos didėja.
„Jau balandžio mėn. „Sodros“ darbo užmokesčio duomenys rodė, kad kai kurių darbuotojų, ypač gaunančių mažesnį darbo užmokestį, metinis atlyginimų augimo tempas viršijo metinę infliaciją. Prognozuojama, kad pastaraisiais mėnesiais ši tendencija stiprėjo, ir birželio mėn. vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau nei infliacija.
Žvelgiant giliau į naujausius infliacijos duomenis, birželio mėn. metinė infliacija mažėjo devintą mėnesį iš eilės ir buvo beveik trigubai mažesnė nei rugsėjo mėn. piko metu (22,5 proc.). O kainų lygis birželio mėn. beveik nepasikeitė – birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., kainos sumažėjo 0,1 proc.
Šis pokytis nesiskyrė nuo vidutinio kainų pokyčio 2017–2019 m. birželio mėnesiais (–0,1 proc.), t. y. tuo laikotarpiu, kai nebuvo ekonomikos raidos iššūkių dėl karo ar pandemijos. Apskritai mėnesinė infliacija rodo, kad jau nuo praėjusių metu lapkričio mėn. kainų lygis keičiasi labai nežymiai (birželio mėn., palyginti su lapkričio mėn., kainos pakilo 2,1 proc.), o metinės infliacijos vis dar palyginti aukštas lygis išlieka dėl bazės efekto. Tai leidžia prognozuoti, kad metinė infliacija ir toliau mažės ir metų pabaigoje turėtų būti kiek mažesnė nei 3 proc. Vertinant pagrindinių infliacijos komponenčių raidą, paminėtinos energijos kainos. Pastaraisiais mėnesiais mažėjant infliacijos komponenčių metiniam kainų augimui, energijos kainos gegužės mėn. jau buvo šiek tiek mažesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus (1,1 proc.).
Nors kartu su išankstiniu įverčiu paskelbiama tik dalis duomenų, prognozuojama, kad birželio mėn. energija jau buvo apie dešimtadaliu pigesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, – rašoma ekonomistės komentare.
