„Pastaruoju metu itin daug kalbama apie mažąsias bendrijas. Ne tik todėl, kad jau kelintus metus iš eilės tokių verslų įregistruojama daugiausiai. Pranašaujama, kad po Finansų ministerijos paskelbtos mokesčių reformos, būtent į MB patrauks tam tikra dalis gyventojų, dirbusių su patentais arba individualios veiklos pažymėjimais. Tačiau to gali ir nenutikti, nes mažosios bendrijos neretai laikomos įmonėmis, patogiomis slėpti ar optimizuoti mokesčius. Mažųjų bendrijų vadovams mokesčiai jau ūgtelėjo, sklinda kalbos ir apie didesnius MB įstatymo pakeitimus.
Šaukiamasi reformų, pavyzdžiui, dėl gudravimų su bendrijų pelnu, kuriam, jei jis neviršija 300 tūkst. eurų (yra ir kitų sąlygų), galioja mažesni mokesčiai. Išaiškinta keliasdešimt veikėjų, steigiančių kelias bendrijas ir jų pajamas skaidančių taip, kad galima būtų mokėti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, o ne standartinį – 15 proc. Nors tam užkardyti pakaktų, kad mokesčių administratorius tiesiog tinkamai vykdytų savo pareigą – prižiūrėti, kad mokesčiai būtų mokami tinkamai“, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Gyvos, mirusios ir neaiškios
Pranešime rašoma, kad nuo pat 2012 m. vasaros, kuomet buvo priimtas Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, šalyje įregistruota kone 46 tūkstančiai naujo tipo įmonių.
„Įdomu, kad randame ir mažųjų bendrijų, kurios registruotos dar iki įstatymo įsigaliojimo. Mat ne vienas individualios įmonės (šis statusas visiškai išėjo iš mados) savininkas pasirinko pertvarkyti savo verslą į naujo tipo bendriją. Tad turime 491 mažąją bendriją, įregistruotą dar iki MB įstatymo įsigaliojimo“, – komentuoja S. Žilinskas.
Kaip teigiama, kiek iš tikro MB šiuo metu gyvuoja, tikrai sunku pasakyti, kadangi pagal mažųjų bendrijų įstatymą tokios įmonės gali neturėti vadovo, o taip pat darbuotojų, pasamdytų remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu. Tad, jei įmonė neturi darbuotojų, tai nereiškia, kad ji neveikia. Kaip rodo analizė, tokios įmonės netgi įstengia uždirbti vieną kitą milijoną pajamų.
„Bent vienas dirbantysis kitų formų įmonėse – bene tiksliausias signalas, kad įmonė kruta.
Nuo pat naujosios įmonių formos gyvavimo pradžios jau likviduota per 2 100 mažųjų bendrovių. O jei suskaičiuosime visas išregistruotas, likviduojamas, bankrutuojančias, bankrutavusias, o taip pat įmones, kurioms inicijuojamas likvidavimas, tokių nelaimėlių prisirinks beveik 5,6 tūkstančio. Tad formaliai veikiančių turime kiek daugiau nei 40 tūkstančių mažųjų bendrijų“, – rašoma analizėje.
Pajamos ir pelnai
Tačiau deklaravusių bent kokią apyvartą jau yra gerokai mažiau – tik 16 206. Kaip teigiama analizėje, net 94,2 proc. mažųjų bendrijų deklaruoja, kad 2021 m. turėjo iki 300 tūkst. eurų pajamų, ir tik 5,8 proc. pajamos viršijo šį lygį. Per milijoną eurų uždirbo 173 mažosios įmonės, per 5 mln. – 19 iš jų, o virš 10 mln. eurų apyvarta galėjo pasigirti 6.
„Absoliuti lyderė pagal 2021 m. pajamas buvo Palangoje registruota statybų bendrija „Lucentė“, kurios apyvarta pasiekė kone 66 mln. eurų. Galėtume pasidžiaugti, tačiau šį bendrovė šių metų kovo 14 d. buvo likviduota. Bankroto iniciatorė – Valstybinė mokesčių inspekcija. Antros ir trečios vietos laimėtojos gerokai atsilieka nuo „Lucentės“. Keramikines kepsnines ir priedus joms parduodančios MB „Leto projektai“ (Vilnius) pajamos sudarė beveik 14 mln. eurų, o prekyba užsiimančios „AJ Trading“ (Skuodo raj.) – 1,5 mln. eurų.
Džiugu, kad net 60 proc. mažųjų bendrijų 2021 m. pabaigė uždirbusios pelno. Dar 10 proc. tinkamai subalansavo pajamas ir išlaidas. Didžiausią pelną sugeneravo jau minėta „Leto projektai“ (2 mln. Eur), antroje vietoje atsidūrė Viktorijos Siegel mažoji bendrija, valdanti internetinę grožio produktų parduotuvę shopbysiegel.lt (1,4 mln. Eur). Priminsime, kad ši įmonė įregistruota tik 2020 m. rugpjūtį, tad, jei verslas sėkmingai klostysis ir toliau, realu, kad jį pamatysime ir didžiausią apyvartą pasiekusių MB TOP‘e.
Deja, kitos garsios moters mažajai įmonei „Oksanos Pikul grožio namai“, sekasi gerokai prasčiau – apyvarta tik 1,5 mln. eurų ir 21,6 tūkst. eurų nuostolis 2021-aisiais. Trečią vietą su 1,3 mln. eurų pelnu užėmė lauko saunas ir maudymosi kubilus parduodanti MB „Timberin“ iš Kauno“, – rašoma „Creditreform Lietuva“ analizėje.
Neskaitlingos, bet mašinomis turtingos
Kad mažosios bendrijos vis dėlto tikrai mažos, liudija ir personalo statistika. Net 60 proc. įmonių, kurios turi nors kokį personalą, samdo vieną darbuotoją. 30 proc. verčiasi su 2-5 dirbančiaisiais, 6-10 turi tik 757, o 11-50 darbuotojų turi tik 368 įmonės.
„Atrodo, ne tiek daug, tačiau per visas mažąsias bendrijas susirenka ne toks jau mažas būrys dirbančiųjų – net 8341“, – teigiama analizėje.
Daugiausiai žmonių samdo statybos bendrija iš Kauno „Virmalda“ (171), 78 darbuotojus yra įdarbinusi kaunietiška MB „Filmai ir kvapai“, turinti internetinę aromaterapijos ir kt. prekėms skirtą parduotuvę. 71 asmuo dirba Kelmės rajone įsikūrusioje bendrijoje „Jusaveta“, kuri deklaruoja užsiimanti maisto mažmenine prekyba.
Kaip teigiama pranešime, mažųjų bendrijų valdomų automobilių parko dydis tik patvirtina, kad lietuvaičiai – automobilių mylėtojai.
„Per visas mažąsias bendrijas turima tiek mašinų (8 913), kad užtektų į kiekvieną jų pasodinti po vieną visose bendrijose įdarbintą darbuotoją. Ir dar liktų laisvų mašinų. O rekordininkės disponuoja šimtais transporto priemonių. Štai prekyba užsiimanti „Tengita“ iš Marijampolės turi 569 įvairius automobilius, autodalimis prekiaujanti „Adele“ kompanija iš Kazlų Rūdos – 559, o naudotus automobilius siūlanti „Darius auto“ – 330“, – rašoma pranešime.
Populiariausios veiklos ir didžiausios algos
638. Tiek skirtingų užsiėmimų grafoje „pagrindinė veikla“ yra nurodžiusios mažosios bendrijos. Tačiau bene populiariausios yra penkios: užsakomasis pardavimas paštu ir internetu – 7,5 proc. visų įmonių, kurių veikla identifikuota; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba – 4,7 proc., konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla – 4,5 proc., kompiuterių programavimo veikla – 3,5 proc. ir krovininis kelių transportas – 3,3 proc.
„Akivaizdu, kad mažosios bendrijos dažniausiai kuriamos teikti paslaugas, nes paslaugas teikiančių mažųjų įmonių dalis sudaro 50,3 proc. Gamybinių ir prekybinių MB yra beveik po 25 proc. Tačiau būtent pastarosios pirmauja apyvartos ir pelno TOP‘uose“, – rašoma pranešime.
O štai mokamų atlyginimų rekordininkės – mažosios bendrijos, teikiančios programavimo paslaugas. MB „Vilantis“ pernai metais savo darbuotojams vidutiniškai mokėjo po 3916,52 eur algą, „Koditus“ – 3875,89 Eur ir „Mipsas“ – 3701,34 Eur algą.
„Sodra“ paviešino tik 2 875 mažųjų bendrijų atlyginimą, nes kitos arba jų nemoka, arba samdo mažiau darbuotojų, nei reikalinga, kad algos būtų viešinamos. Iš tų įmonių, kurių atlyginimai vieši, 50 proc. pernai metais mokėjo vidutiniškai 1000 ar mažiau eurų, 642 – nuo 1001 iki 2000 Eur, 60 – nuo 2001 iki 3000 Eur ir 13 – nuo 3001 iki 4000 Eur.
„Peržiūrėjus mažųjų bendrijų sąrašą į akis krenta vienas dalykas, kuriuo mažosios bendrijos ko gero nušluosto nosį visoms UAB ir net AB. Tai – mažųjų verslų pavadinimai, bylojantys kad nemaža dalis jų steigėjų – jauni, kūrybingi, linksmų plaučių žmonės. Ko verti tokie MB vardai, kaip „Popierizmas“, „Laisvi kiškiai“, „Piktas kiškis“, „Ežio akys“, „Šiltos bitės“, „Barzdoti avokadai“, „Dviragis vienaragis“, „Pliumpt“, „Arvidulis“ (bendrijos direktorius vardu Arvydas), „Myliu kojas“, „Krūva reikalų“, „Atominės blondinės“, „Bučkis ir bandelė“, „Katė maiše“, „Vyrai eina obuoliauti“, „Gyvenimas vis gerėja“, „Kefyro ūsai“, „Alkana reklama“, „Kažkokia neaiški kontora“ ir pagaliau „Popa ajajai“.
Kelia šypseną ir mažųjų bendrijų vadovų susigalvoti titulai, pvz. kancleris (MB „Aoxomoxoa“), vadas (MB „Digatransa“), komandoras (MB „Bus ką veikt“), vyriausiasis vykdomasis pareigūnas (MB „Manpa“) ar net šeimynos tėvas (MB „24 elements„)“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
