Sulaukiame daugiau svečių
Preliminariais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos kelionių organizatoriai 2005 m. I–III ketvirtį aptarnavo 123,7 tūkst. užsienio turistų, tai 25 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį užpernai. Beje, daugiausia organizuotai Lietuvon atvykusių turistų buvo iš ES šalių – 79,5 proc. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuva labai domisi ispanai, prancūzai, italai, anglai. Šių šalių turistų ypač padaugėjo, kai įstojome į ES.
Anot Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovų, tai lėmė ne tik Lietuvos įstojimas į ES, bet ir nauji turizmo rinkodaros projektai, geranoriškesnis įvairių Lietuvos valstybinių sektorių bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptautinėse parodose ir renginiuose. Daugelis ekspertų Lietuvą vertina kaip saugią ir kokybiškas paslaugas teikiančią šalį. Pasak Turizmo departamento direktoriaus Alvičio Lukoševičiaus, kai kurių Lietuvos turizmo paslaugų kokybės gali pavydėti net ir senosios Europos šalys.
Daugiausia svečių Lietuvoje apsilanko šiltuoju metų sezonu. Šaltasis periodas daugeliui mūsų šalies viešbučių savininkų dar tebėra didelis galvos skausmas. Pasak A. Lukoševičiaus, visoje šalyje šią bėdą išspręstų konferencijų plėtra. Ateityje net ketinama įsteigti Nacionalinį konferencijų biurą, kur galėtų vykti pasaulinio masto konferencijos. Beje, šįmet bus įrengtas didžiulis „Litexpo“ konferencijų centras, kuriame pagrindinė salė turės beveik 2000 sėdimų vietų.
Atvyktų daugiau rusų ir baltarusių
Turizmo sektoriaus atstovus trikdo tai, kad iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos jau kadai pradėjo mažėti vienadienių atvykstančiųjų. Pernai šių svečių mažėjimą pavyko sustabdyti. Į Lietuvą, be Europos šalių turistų, Sienos apsaugos tarnybos duomenimis, per 2005 m. vienuolika mėnesių atvyko 1915,7 tūkst. lankytojų. Tai 2,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Daugiausia šių lankytojų sudarė rusai ir baltarusiai (79,2 proc.). „Turėjo įtakos tai, kad Lietuvai įstojus į ES, vizų režimas vykstantiesiems iš trečiųjų šalių tapo gana sudėtingas. ES yra nemažai šalių, taikančių daug liberalesnes sąlygas atvykstantiesiems iš šių regionų. Padėtis turėtų pagerėti Lietuvai įsijungus į Šengeno erdvę“, – samprotavo A. Lukoševičius.
Šiemet padaugėjo atvykstančių Lietuvon baltarusių. Anot turizmo srities atstovų, taip atsitiko todėl, kad šiek tiek supaprastėjo vykstančiųjų iš Baltarusijos vizų sistema. Beje, baltarusiai Lietuvoje apsistoja dažniausiai dviem paroms, renkasi gana brangius viešbučius. Dažniausiai lankosi Vilniuje ir Trakuose.
A. Lukoševičius pranašauja, kad, liberalizavus vizų režimą, atvykstantiesiems iš trečiųjų šalių, ypač Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos, pajamų iš turizmo Lietuvoje gerokai padaugėtų. „Pavyzdžiui, estai per žiemos atostogas ir Naujųjų metų sutiktuvių laikotarpiu priėmė 23 tūkst. svečių iš Rusijos, o Lietuvon šiuo laikotarpiu teatvyko 2 tūkst. rusų“, – sakė A. Lukoševičius.
Kyla ir regionai
Per praėjusius metus turizmo srityje nemažai nuveikta ir regionuose. Daugelis jų savivaldybių turizmą įvardija kaip vieną svarbiausių ūkio krypčių. Statistikos duomenimis, praėję metai buvo itin geri vietos turizmo prasme.
Viešbučiuose apsigyveno net 20 proc. daugiau lietuvių. Pasak Turizmo departamento atstovų, šįmet bus ypač plėtojamas kurortinių Lietuvos miestų turizmas: jie bus pristatomi ir tarptautinėse parodose. Šiais metais papildomai gauta 600 tūkst. Lt kultūriniams kurortų renginiams. Pinigai kurortams bus skirstomi proporcingai pagal turistų srautą. Beje, artimiausiu metu Druskininkuose planuojama įrengti didžiulį vandens parką, kuris, manoma, bus moderniausias Baltijos šalyse. Tai pritrauks į kurortą daugiau svečių iš Lietuvos ir kitų šalių.
Daug lietuvių apsilanko ir kaimo turizmo sodybose. Kaimo turizmas pernai išaugo 15 proc. – sodybose apsilankė apie 215 tūkst. svečių.
Skaičiai rodo, kad ir lietuviai pradėjo dažniau keliauti po gimtąją šalį. Daugiau jų lankosi įvairiuose Lietuvos kampeliuose vykstančiuose renginiuose. Beje, vis daugiau tautiečių atostogauti vyksta į užsienį. Antai pernai sausio–rugsėjo mėnesiais per Lietuvos išvykstamojo turizmo agentūras į užsienį keliavo 153,5 tūkst. mūsų šalies gyventojų – tai beveik 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2004 m. „Nors išvykstamasis turizmas Lietuvoje populiarėja, Turizmo departamentas dar gauna nemažai skundų iš užsienin pailsėti išvykusiųjų, kurie naudojosi Lietuvos turizmo agentūrų paslaugomis. Skundžiamasi, kad gyveno ne tos klasės viešbučiuose, kaip buvo žadėta, jų netenkino kitos kelionėje suteiktos paslaugos“, – teigė A. Lukoševičius.
Padės pigūs skrydžiai ir kruizai
A. Lukoševičius sako, kad turizmo sektoriui teigiamos įtakos šįmet turės ir tai, jog iš Lietuvos ir į Lietuvą iš įvairių pasaulio kampelių žmones skraidina pigios skrydžių bendrovės. Pastaruoju metu šios kompanijos pristato daug naujų maršrutų. Pavyzdžiui, „Ryn Air“ pradeda papildomus skrydžius į Dubliną ir Stokholmą, „Vizz Air“ – į Malmę, Kopenhagą. Pastaruoju metu ir kompanijos „Air Baltic“, „Fly LAL“ orientuojasi į pigius skrydžius.
Šiemet tikimasi sulaukti daugiau užsienio poilsinių laivų, užsukančių į Lietuvos pajūrį. Be to, Klaipėdoje pradės veikti keleivinių laivų terminalas.
Keliausime Nemunu
Pastaraisiais metais buvo daug kalbama, kad Lietuvoje prasta vandens kelių infrastruktūra. Greitai padėtis turėtų pagerėti, nes šalyje pradėtas įgyvendinti PHARE projektas „Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas“. Šio projekto vertė 2,67 mln. eurų. Projektas apims 13 savivaldybių, esančių Alytaus, Kauno, Marijampolės, Tauragės, Klaipėdos apskrityse. 2006 m. jau tikimasi Nemune įrengti ir atstatyti 19 prieplaukų.
Planuojama upės trasoje įrengti 7 stacionarias (Rusnės, Mituvos mažų laivų, Kauno marių, Vytauto, Birštono, Alytaus, Druskininkų) bei 12 naujų mobiliųjų prieplaukų (Panemunės, Bitėnų, Pilies I, Veliuonos, Seredžiaus, Plokščių, Vilkijos, Zapyškio, Rumšiškių, Prienų, Merkinės, Liškiavos). Taigi laivais Nemunu bus galima keliauti nuo Pietų Lietuvos iki pajūrio. Pagal projektą statomos prieplaukos bus tinkamos švartuotis ir mažiems turistiniams laiveliams, ir keleiviniams laivams. Prie prieplaukų iškils ir kavinių pastatai, nakvynės namai, turistinio inventoriaus nuomos punktai ir kt.
Be prieplaukų, čia ketinama kurti ir turizmo infrastruktūrą. Prieplaukose bus sutvirtinta Nemuno pakrantė, atsiras automobilių ir poilsio aikštelių.
Po pajūrį – dviračiais
Užsieniečiams Lietuvą reklamuojame kaip gražios gamtos šalį, deja, pas mus dar nedaug tinkamai įrengtų dviračių ir pėsčiųjų takų, sukurtų maršrutų. Vakarų Lietuvoje šiuos rūpesčius ketinama išspręsti įgyvendinant PHARE projektą. Planuojama įrengti per 200 km ilgio pajūrio dviračių trasą, kuri drieksis per visą Lietuvos pajūrį nuo Būtingės šiaurės iki Nidos pietų ir pamariu nuo Klaipėdos iki Rusnės salos. „Ši trasa taps pavyzdine dviračių trasa Lietuvoje. Čia bus užtikrintas dviratininkų saugumas automobilių atžvilgiu, bus paskatinta dviračių turizmo paslaugų ir kokybiškos infrastruktūros plėtra visoje Lietuvoje“, – sakė Turizmo departamento Turizmo paslaugų skyriaus vedėjas Gintautas Indriūnas.
