„Nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios buvome visiškai susikoncentravę į pasitraukimą iš Rusijos.
Šiandien po ilgo ir sudėtingo proceso užbaigėme savo verslo pardavimą“, – sakė „Essity“ prezidentas ir generalinis direktorius Magnusas Grothas (Magnus Groth).
Bendrovės nuostoliai dėl sandorio siekė 500 mln. švediškų kronų (48,7 mln. JAV dolerių).
Jis bus pripažintas 2023 m. trečiojo ketvirčio finansinėje ataskaitoje.
Bendrovė „Essity“ teigė, kad pasitraukimas iš Rusijos neturės reikšmingos įtakos verslui.
Bendrovės turtas šioje šalyje pernai nuvertėjo „maždaug 1,7 mlrd. švediškų kronų“ (157 mln. JAV dolerių), o grynieji pardavimai sudarė tik 2 proc. viso bendrovės turto.
„Essity“ veikia 150 šalių.
Rusijoje ji turėjo tris gamyklas: vieną Leningrado srityje ir dvi Tulos srityje, kuriose prieš karą dirbo 1300 žmonių.
Gamyklose buvo gaminama 70 skirtingų asmens higienos produktų. Įmonė į šalį įžengė 1994 m.
„Essity“ pasitraukimas neliks be pasekmių, perspėjo Olga Sumiševskaja, viena iš „Skolkovo NextGen“ įkūrėjų ir konsultacijų bendrovės „One Story“ partnerė.
Pasak jos, „Zewa“ tualetinis popierius užima trečdalį Rusijos rinkos, tokia pati situacija ir su popieriniais rankšluosčiais bei nosinaitėmis.
Turkijos „Papia“ ir Rusijos „Viero“ gali bandyti užpildyti šią nišą, nors jų bendra dalis yra mažesnė nei „Essity“.
Didelės mažmeninės prekybos įmonės taip pat bando įeiti į rinką ir gaminti produktus su savo prekės ženklu, tačiau vis dar kyla abejonių dėl jų kokybės, pridūrė A. Sumiševskaja.
Tuo tarpu Pramonės ir prekybos ministerija pareiškė, kad bendrovė „Novye Tekhnologii“, kuri nusipirko „Essity“ turtą, „garantuoja bendrovės darbo tęstinumą“.
Ministerija pažymėjo, kad „nuolat palaiko ryšius su naujaisiais savininkais“. Ji nenurodė, ar keisis kainos ar asortimentas.
Igoris Šilovas yra „Europos medicinos centro“ – privačių klinikų, teikiančių įvairias medicinos paslaugas, tinklo bendrasavininkas.
Šis turtas 2021 m. IPO metu buvo įvertintas 1,125 mlrd. dolerių.
