Iš Lietuvos nori tik vieno: kad žmonėms būtų gera čia gyventi

Lietuva – žalia, patogi, ekologiška ir progresyvius produktus kurianti šalis, kurios švietimo sistema ugdo laimingus žmones. Tokioje šalyje gera gyventi ne tik lietuviams, bet čia mielai kraustosi ir užsieniečiai.

Taip ateities Lietuvos paveikslą įsivaizduoja bendrovės „Topo Centras“ generalinis direktorius Remigijus Štaras, pasiūlęs savo tris idėjas Lietuvai.

Anot jo, labai svarbu šias tris sudėtines laimingos šalies dalis plėtoti, vystyti ir apie jas garsiai kalbėti, kad apie mus girdėtų užsienyje.

Lietuva – patogiausia šalis gyventi

R. Štaras įsitikinęs – Lietuva gali tapti viena patraukliausių vietų gyventi, nes plečiantis miestams, kylant jų užterštumui ir komplikuojantis susisiekimui, būtent čia galima rasti atgaivą.

„Manau, kad mūsų išskirtinumas galėtų būti švarumas, ekologiškumas, ir patogumas. Turime gražią aplinką – plyti miškai, ežerai, jau dabar patenkame tarp daugiausia ekologiško maisto užauginančių šalių, o susisiekimas – išties patogus. Atstumai yra optimalūs ir trumpi, turime keturis oro uostus, ateityje gal turėsime „Hyperloop“ (naujos kartos itin greita transporto sistema – DELFI ), taip pat turime labai platų kultūros, meno, sporto renginių pasirinkimą.

Tokioje šalyje tikrai gera gyventi žvelgiant per patogumo prizmę, nes, pavyzdžiui, Vokietijoje, D. Britanijoje, JAV taip pat daug kultūros, meno, sporto renginių, net ir ekologijos galima surasti, bet kad visa tai būtų viename mieste – to tikrai nerasi, antra – atstumai ten yra žudantys. Pusė valandos kamštyje, ką kartais turime čia, Vilniuje, yra gyvenančiojo Londone svajonė“, – teigia R. Štaras.

Jis sako, kad turime visus privalumus, reikia tik toliau sėkmingai vystyti dar patogesnį susisiekimą, labiau rūpintis švara ir ekologija, traukos vietų kūrimu ir kurti Lietuvos, kaip patogiausios šalies gyventi, koncepciją.

Tokioje šalyje, anot jo, tikrai mielai norėtų gyventi ar savo senatvę praleisti užsieniečiai, pavargę nuo didmiesčių, taršos, didelių atstumų.

„Šventai tikiu bent jau dėl Vilniaus ir Kauno, dėl kitų miestų nesu toks įsitikinęs, kad jie gali tapti traukos centru, būti labai gera vieta atvykti aukštos kvalifikacijos užsieniečiams ar sugrįžtantiems tautiečiams. Turime ties kiekvienu punktu dirbti ir toliau vystyti šią kryptį, pavyzdžiui, galėtų atsirasti transatlantinis skrydis, galėtume dar sparčiau vystyti ekologinį ūkininkavimą. Tikiu, kad dalis žmonių nebenorės gyventi perkrautume Londone ar Berlyne. Be abejo, jie nenorės gyventi ir kaime, tačiau dėl Vilniaus ar Kauno patrauklumo tikrai tikiu“, – sako jis.

Išmanius daiktus kuriantis šalis

Tačiau patogus susisiekimas, graži gamta ir švarus oras – tikrai ne viskas, kas galėtų pritraukti užsieniečius ar emigrantus grįžti namo.

R. Štaras mano, kad Lietuva turėtų pristatyti save ir kaip progresyvių produktų šalį, kuriančią išmanius, aukštą pridėtinę vertę turinčius daiktus. Tam, žinoma, reikėtų ir naujų darbo vietų, kurios būtų gerai apmokamos ir galimai pakeltų vidutinį atlyginimą.

„Tiek Lietuvoje gyvenantiems, tiek atvykstantiems žmonėms, ypač jaunimui, yra labai svarbu, kokiose srityse galima rasti darbų. Tradiciškai turime stiprias istorines sritis – tekstilę, medieną, bet yra ir daugiau verslo šakų, kuriose tik stiprėjame, ir, manau, joms turėtų būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Tai lazeriai, biotechnologijos, genetika, taip pat tikiu, kad turime visus šansus sėkmingai išvystyti IT sektorių ir programavimą, fintech ir inžineriją.

Anksčiau inžinieriai buvo suvokiami labiau kaip pagalbiniai darbuotojai, bet dabar, kai ateina vis daugiau užsienio kapitalo investicijų, jų reikia vis daugiau ir būtini mąstantys bei kuriantys inžinieriai. Kartu su šiais pokyčiais pagreitį įgaus ir startuoliai, kuriems taip reikalingi šie specialistai“, – tikisi.

R. Štaro teigimu, nusistačius prioritetines sritis, valstybė turėtų joms skirti daugiau dėmesio, taikyti lengvatines sąlygas, nes būtent tai yra ateitis: „Mūsų inžinieriai ir taip stiprūs, bet reikėtų tam tikros specializacijos, tarkime, saulės ar bioenergetikos, genetikos inžinierija, galų gale, automobilių pramonės. Tada taptume progresyvių produktų šalis, kur būtų gerai apmokamų darbo vietų, galimybė kurtis startup'ams. “

Jis pabrėžia, kad tai labai svarbu padaryti ir kuo garsiau reklamuoti, nes užsieniečiai turi išgirsti, apie geras galimybės Lietuvoje, o emigrantai suprasti turintys terpę čia sugrįžti ir save realizuoti.

„Norėčiau, kad emigrantai, keičiantys šalį specialistai, kitaip vadinami pasaulio piliečiai, Lietuvą įtrauktų kaip vieną iš potencialių šalių gyventi ir dirbti, nes kol kas į šį sąrašą retai kada patenkame. Aš tik už tai, kad žmonės išvažiuotų pasimokyti ar laikinai padirbti kitur, pats turiu tokios patirties, bet labai svarbu, kad sukurtume progresyvių darbo vietų, į kurias jie norėtų grįžti bei kurti ateities Lietuvą“, – sako jis.

Anot jo, valstybė turėtų aiškiai išskirti prioritetines sritis, kurias turėtų labiau remti, o jomis galėtų tapti anksčiau minėtos fintech, inžinerijos, biotechnologijų, IT sritys.

„Visa tai yra ateitis, kuri yra visai šalia. Pavyzdžiui, mes jau turime pirmąjį robotuką, kuris yra pirmasis mūsų robotas-darbuotojas, padėsiantis konsultuoti klientus, kur rasti norimą prekę parduotuvėje, kuo viena prekė skiriasi nuo kitos.

Jau pristatinėjami dirbtinio intelekto pagalbininkai, ir artimoje ateityje jie bus aktyviai įdarbinami, ypač paslaugų ir aptarnavimo srityje. Mes norime tai demistifikuoti: nereikia vengti ir bijoti šių technologijų, robotų – tokių pagalbininkų tik daugės, ir juos kurti bei vystyti turime turėti gerai paruoštus robotikos specialistus“, – tvirtina.

Švietimo sistema, kurianti laimingus žmones

Kad R. Štaro minėti specialistai galėtų būti paruošti, dar viena jo idėja – pakoreguoti švietimo sistemą, kad ji kurtų laimingus ir gabius žmones.

„Esminis dalykas – švietimo sistema nebegali daugiau kepti robotukų, kurie įgyja tik bendrąsias žinias, jas „iškala“ tik vienam atsiskaitymui, ir iki šiol tikima, kad bus kažkoks rezultatas.

Mokiniai, studentai tokio kalimo nesupranta, todėl kyla natūrali atmetimo reakcija, todėl, manau, jei mokslo ir ugdymo įstaigose būtų labiau akcentuotas bendravimas, bendradarbiavimas bei ugdymas per argumentuotas diskusijas – turėtume žymiai geresnį besimokančių žmonių pasitenkinimą, daug aukštesnius bendrus mokymosi rezultatus, o visai tai duotų realią naudą ir asmenybei, ir visuomenei.

Valstybė galėtų finansuoti vaiko 2–3 būrelius ar sporto užsiėmimus, o švietimo įstaiga, kad ir kokia ji bebūtų – mokykla ar universitetas – apjungti specifinių kompetencijų ugdymą, subalansuoti visas sritis, kas mokymas būtų ne viena per žinias, bet ir bendradarbiavimą“, – sako jis.

R. Štaras pabrėžia, kad šių dienų žmogui itin svarbu mokėti dirbti komandoje, diskutuoti, argumentuoti, turėti kritinį mąstymą, ir to jis pasigenda.

„Tai turėtų būti ugdoma nuo mažų dienų per įsitraukimą į būrelius, klubus, savivaldą. Aš nesakau, kad tai turi būti orientuota į būtiną tapimą lyderiu, jokiu būdu, bet žmogus turi suprasti, kad bendradarbiavimas yra svarbu, kad kartu galima padaryti daugiau.

Žinoma, ką daryti, jei žmogus yra mažiau socialus, pavyzdžiui, jei subanalintume iki stereotipų, programuotojas, kuriam mieliau su kompiuteriu šnekėtis, – klausia. – Tegul jis dirba toliau, bet jis visada turi jausti ir žinoti, kad sudarytos visos galimybės jį priimti į komandą ar klubą, kad jis laukiamas ir nebus atstumas.

Dabar pas mus tokiuose klubuose, būreliuose dažnai yra išsiskiriančių lyderių, o kiti bijo argumentuoti ir debatuoti, todėl jiems būti klube ir stebėti, kaip kažkas dominuoja – neįdomu“, – įvardiją problemą.

R. Štaras mano, kad galimybė save realizuoti, mokėti dirbti su kitais, galų gale pats bendradarbiavimas ir bendravimas su kitais žmogų priverstų daugiau džiaugtis, jaustis saugesniu.

„Mokymasis turėtų nesustoti visą gyvenimą, o jei jis vyktų per džiuginančius dalykus, žmogus atrastų ir daugiau džiugesių savo asmeniniame gyvenime. Tai labai svarbu, turime daugiau jaustis laimingi ir to siekti“, – šypsojosi jis.