„Dirbančius iš namų sunku kontroliuoti, kyla daugiau sveikatos ir saugumo problemų, nes ir dirbant namuose už darbuotoją atsako įmonė, problematiška užtikrinti įmonės duomenų saugumą, o taip pat vykdyti vidaus komunikaciją“, – tokius argumentus prieš nuotolinį darbą traukia darbdaviai. Noras susigrąžinti žmones į biurus turi tendenciją augti, nors darbuotojai darbą nuotoliu ir toliau laiko vienu iš didžiausių privalumų.
Jų manymu, dirbant namie galima sutaupyti laiko ir pinigų, kuriuos praleisdavo vykdami į biurą; daug lanksčiau planuotis darbo dieną, padaryti kur kas daugiau, neblaško kolegos, taip pat nėra perteklinės kontrolės iš vadovų pusės“, – sako „CVMarket.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Iš namų tik dalį savaitės
Kaip rodo CVMarket.lt sukaupti duomenys, 2022 m. 5 proc. darbo skelbimų siūlė pilnai nuotolinį darbą. Siūlymai siūlymais, bet, anot Eurostato, realybėje dirbančių iš namų Lietuvoje 2022-aisiais buvo 6,1 proc., kas 4,1 procentinio punkto mažiau nei bendrasis ES vidurkis. Aplenkėme Lenkiją (4,9 proc.), tačiau atsilikome nuo Latvijos (8,8 proc.) ir Estijos (12,4 proc.).
2023 m. tokių skelbimų dalis CVMarket.lt bazėje susitraukė iki 2,9 proc. Tačiau žmonės ir toliau dirba iš namų – tik ne visą savaitę.
Jei 2022 metais galimybe dirbti kombinuotai (dalį laiko iš namų, kitą dalį – iš biuro) potencialius darbuotojus viliojo 3,5 proc. visų darbo pasiūlymų, tai 2023 m. tokių jau atsirado 12 proc. Beje, užsienyje hibridinis darbas yra kur kas populiaresnis, nepaisant kai kurių garsių kompanijų pareiškimų apie į biurus sugrąžinamus visus darbuotojus.
Anot Gartner tyrimo, 2020 m. kombinuotai pasaulyje dirbo 12 proc., 2022 m. – 37 proc., o 2023 m. prognozėmis – net 39 proc. darbuotojų.
Ši darbo forma neturi kai kurių minusų, būdingų pilnai nuotoliniam darbui, pvz.: paprasčiau vykdyti vidaus komunikaciją, galimybės darbuotojų kontrolei yra didesnės, mažiau nukenčia komandos dvasia, geriau išlaikoma darbo ir asmeninio gyvenimo takoskyra.
Populiaresnis ne didmiesčiuose
Panašu, kad nemažai Lietuvos darbdavių norėtų kuo didesnę dalį darbuotojų sugrąžinti į biurus, nors daugybė tyrimų patvirtina, kad dirbdami iš namų dažnai būname produktyvesni ir labiau motyvuoti. Vadovų norą turėti darbuotojus „prie savęs“ stabdo kelios svarbios priežastys: reikiamų specialistų trūkumas; taip pat biuro nuomos kainos – pastebėtina, kad pakantesnės nuotoliniam darbui nedidelės įmonės.
Kaip rodo 2023 m. darbo skelbimų analizės duomenys, net 78 proc. provincijos įmonių siūlo dirbti tik nuotoliu, kai didmiesčiuose šis rodiklis kur kas žemesnis: Šiauliuose (3,2 proc.), ir Panevėžyje (2,6 proc.). Vilniuje ir Kaune jis siekia procento dalį (0,2 ir 0,3 proc. atitinkamai), o Klaipėdoje – 1,3 proc. Įdomu, kad prieš metus provincijoje įsikūrusių verslų skelbimuose galimybės dirbti dalį ar visą darbo dieną ne iš biuro buvo siūlomos kur kas rečiau.
Kaip rodo CVMarket.lt surinkti duomenys, dažniausiai iš namų dirbama vieną-dvi dienas, o populiariausia diena, kada darbuotojas nevyksta į darbą, – pirmadienis.
Ko laukti 2024-aisiais?
„Tikėtina, kad ateinančiais metais darbo skelbimų, kuriuose siūlomas hibridinis darbas, dar daugės 2-3 procentiniais punktais, skelbimų su pilno nuotolinio darbo pasiūlymu greičiausiai sumažės nestipriai.
Vėlgi pagrindiniu hibridinio darbo augimo varikliu ir toliau išliks ne didmiesčiai, tačiau pasiūlymų taip dirbti daugės ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiančių verslų skelbimuose, skirtuose itin deficitinių specialistų pritraukimui.
Didmiesčių įmonės, kurios gan skeptiškai nusiteikusios dėl nuotolinio darbo, visai kitaip elgiasi ieškodamos trūkstamų specialistų užsienyje. Kaip teigia mūsų partneriai vakaruose, talpinantys lietuvaičių darbo skelbimus, nuotolinis darbas juose siūlomas noriai ir dažnai.
CVMarket.lt tyrime nebuvo bandyta įvertinti, kiek dirbančių nuotoliu visą ar dalį darbo savaitės būta tarp vyresnių ir jaunesnių darbuotojų, tačiau galima prognozuoti, kad naujomis darbo formomis labiausiai bus viliojami ir naudosis Z kartos atstovai, nes jiems itin svarbus darbo ir asmeninio gyvenimo balansas,“ – baigia R.Tatarėlytė.
