Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, sustabdyti naujų įmokų mokėjimą paliekant lėšas toliau investuoti nutarė apie 1,5 proc. (20,2 tūkst.), o į „Sodrą“ grįžti – 0,5 proc. (6,1 tūkst.) antros pakopos dalyvių. Per sausį pensijų fondai sudarė 5,5 tūkst. sutarčių su naujais klientais, kurių dauguma pasirinko iškart pradėti kaupti maksimaliai.
„Pirmojo reformos mėnesio situacija atitinka mūsų prognozes: antros pakopos klientų judėjimas minimalus, o sudarytų naujų sutarčių skaičius didžiąja dalimi padengė į „Sodrą“ grįžusius klientus. 98 proc. taupymą pensijai laiko reikšmingu. Vis dėlto išlieka nerimas dėl gyventojų, kurie pasirinko vartojimą dabar vietoje santaupų ateičiai, kuri gali ir nebūti lengva“, – pranešime žiniasklaidai sakė LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Pensijų fonduose kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 metų pusmetį gali atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde.
LIPFA duomenimis, per sausį maksimalų įmokų mokėjimą (3 proc. ir 1,5 proc. valstybės paskata) pasirinko 36,8 tūkst. iki šiol minimaliai kaupusių pensijų fondų dalyvių. Mokant 3 proc. įmokas valstybės paskata sudaro apie 197 eurus per metus, o jeigu liekama prie 1,8 proc. kaupimo tarifo, paskata sudaro 3,3 euro per mėnesį ir kiekvienais metais tiek įmoka tiek paskata nuosekliai augs po 0,3 proc., kol 2023-aisiais pasieks 3 proc. ir 1,5 procento.
Anot LIPFA, vartotojų finansinį raštingumą rodo ir tai, kad nemaža dalis kaupiančiųjų nieko nelaukdami renkasi kaupti gyvenimo ciklo fonduose, kurie „sensta“ ir tampa konservatyvesni automatiškai, kartu su dalyvio amžiumi. Lietuvos banko duomenimis, iki 2019 metų apie 70 proc. antros pakopos dalyvių kaupė jų amžiui netinkančiame fonde – pernelyg konservatyviai.
Lietuvoje veikiančiuose antros pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų suma 2018-ųjų pabaigoje siekė 3,118 mlrd. eurų. Praėjusių metų pabaigoje veikė 26 antros pakopos pensijų fondai, juose pensiją kaupė 1,318 mln. dalyvių.