Jo duomenimis, per pastaruosius metus sumažėjo žmonių, manančių, jog labiausiai atsiperka investicijos į nekilnojamąjį turtą (NT), pensijų fondus ar kaupiamąjį gyvybės draudimą.
INVL pranešime nurodoma, kad 24 proc. šiemet apklaustų Lietuvos gyventojų teigė, jog investuoja. Palyginimui, 2018 m. jų buvo 17 proc., 2016 m. – 13 proc.
Daugiau nei 100 eurų per mėnesį investuoja 36 proc. respondentų (31 proc. – 2022 m., 27 proc. – 2021 m.), iki 50 eurų – 29 proc. (pernai ir užpernai – 37 proc.).
„Investavimu gyventojai iš esmės laiko bet kokią veiklą, kuri gali generuoti grąžą – nuo investicijų į nekilnojamąjį turtą, būsto nuomai iki pensijų fondų, investicinio gyvybės draudimo, indėlių banke ir net meno kūrinių“, – rašoma pranešime.
56 proc. apklausos respondentų investuoja į pensijų fondus, 29 proc. turi indėlių, 24 proc. – kaupiamąjį gyvybės draudimą, po 19 proc. – investicinį gyvybės draudimą ar investicinius fondus. 16 proc. jų teigė investavę į NT, 12 proc. – į vertybinius popierius, 11 proc. – į būstą nuomai. Vienas respondentas gali turėti kelias investavimo priemones.
Pastebima, jog nuo 2018 iki 2023 metų labiausiai (nuo 45 proc. iki 24 proc.) sumažėjo investuojančiųjų į kaupiamąjį gyvybės draudimą dalis, o išaugo pasirinkusiųjų investicinius fondus (nuo 4 proc. iki 19 proc.) ir investicinį gyvybės draudimą (nuo 9 proc. iki 19 proc.). Nuo 3 iki 12 proc. padidėjo investicijos į vertybinius popierius.
32 proc. respondentų geriausia investicija įvardijo NT (2022 m. – 35 proc., 2021 m. – 41 proc.), 30 proc. – būstą nuomai.
Tyrimo duomenimis, dauguma gyventojų, kurie neinvestuoja, teigia, jog jiems trūksta didesnių pajamų (65 proc.), garantuotos investicijų grąžos (33 proc.) ir geresnio finansų rinkų išmanymo (32 proc.).
Apklausą 2023 metų balandį, INVL užsakymu atliko „Spinter reasearch“. Kombinuotu metodu apklausti 1014 kvotinės atrankos metodu atrinktų 18 – 75 metų Lietuvos gyventojų.
