Apeliacinis teismas liepos 14 dieną atmetė 22 investuotojų skundą ir paliko galioti jiems nepalankų Vilniaus apygardos teismo 2016-ųjų lapkritį priimtą sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-ųjų lapkritį nutarė, kad bankrutavus obligacijų leidėjui, jų pirkėjams investicijų draudimo sistema negalioja. Todėl „Snoro“ obligacijų įsigiję gyventojai prašė pripažinti negaliojančiomis jų pasirašymo sutartis - tokiu atveju už obligacijas sumokėtos lėšos būtų grąžintos į jų sąskaitas „Snoro“ banke ir joms būtų taikoma indėlių draudimo apsauga.
Gyventojų ieškinyje buvo prašoma panaikinti sutartis dėl esminio suklydimo - teigta, kad jiems nebuvo paaiškinta, jog obligacijos yra rizikingesnės už terminuotąjį indėlį ir joms negalioja indėlių draudimas. Teismas su šiais argumentais nesutiko.
„Gyventojams renkantis iš investavimo būdų – terminuotojo indėlio ar obligacijų – turėjo būti suprantama, kad tai yra skirtingi sandoriai ir, kad banko siūlomos didesnės palūkanos už obligacijas yra susijusios su tam tikra rizika (....) Akivaizdu, kad palūkanų dydis negali būti vienintelis indėlių ir obligacijų skirtumas, nes priešingu atveju apskritai nebūtų prasmės sudaryti terminuotojo indėlio sutarties“, - rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad „Snoro“ darbuotojai neteisingai informavo gyventojus, jog obligacijoms taikoma draudimo apsauga.
„Jeigu prieš pasirašydami ginčijamas sutartis gyventojai jų įdėmiai neperskaitė, nesiaiškino jų turinio, įskaitant ir su investavimu į obligacijas susijusių rizikų, jų suklydimas negali būti vertinamas kaip turintis esminės reikšmės, nes tokiu atveju šią riziką gyventojai prisiėmė patys dėl savo didelio neatsargumo“, - teigiama nutartyje.
Pasak Apeliacinio teismo, nors „Snoro“ sutartyse yra aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų neatitinkančių nuostatų, ne kiekvienas finansų tarpininko elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo.
„Obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir įgijus obligaciją lydinčios emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas. Tikėjimasis, kad sudarant rizikingą sandorį jo vykdymo metu neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės (...) Vien ta aplinkybė, kad „Snoro“ bankas bankrutavo, o ieškovai tikėjosi, jog to neįvyks, nėra pakankama pripažinti, kad jie buvo suklaidinti dėl sandorio esmės“, - konstatavo Apeliacinis teismas.
„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla bankui iškelta gruodžio 7 dieną. Bankas buvo išleidęs apie 95 mln. eurų nominalios vertės obligacijų.