“Ingo Baltic” bankroto administratoriumi paskirtos UAB “Jupoga” įgaliotasis asmuo Juozas Dzekunskas jau nebėra taip optimistiškai nusiteikęs kaip prieš kelis mėnesius, kai prognozavo greitesnę teismo proceso eigą.
“Bijau sakyti kokią nors datą, nes vėl liksiu melagis. Akivaizdu, kad bankroto procedūros nevyksta taip greitai, kaip tikėjomės. Mano užduotis - patvirtinti kreditorinius įsipareigojimus, išparduoti turtą ir gautas lėšas paskirstyti kreditoriams”, - teigė J.Dzekunskas, vengdamas nurodyti bent jau preliminarius pabaigtuvių terminus.
Kur kas atviriau administratorius kalba apie tai, kad pardavus turtą gautų lėšų tikrai neužteks visiems įsipareigojimams padengti.
Iki šiol vis dar tęsiasi ginčai dėl kai kurių kreditorinių reikalavimų, be to, ne visi kreditoriai yra pateikę dokumentus, liudijančius, kiek bendrovė “Ingo Baltic” jiems turėtų sumokėti. Didžiausių sumų reikalauja vežėjai, kurie buvo sudarę civilinės atsakomybės sutartis ir dabar prašo atlyginti po eismo įvykių patirtas žalas.
“Nemažai eismo įvykių yra įvykę užsienyje, iš kur sudėtinga gauti visus dokumentus, juos išversti. Kai kurie raštai net būna neįskaitomi, tenka juos grąžinti atgal ir vėl prašyti atsiųsti įskaitomą variantą. O dėl kai kurių eismo įvykių dar net nėra baigti ikiteisminiai tyrimai, nėra nustatyti kaltininkai. Ginčytinų atvejų yra nemažai ir aiškinimasis nepriklauso nuo administratoriaus norų”, - sakė J.Dzekunskas.
Milijoninės žalos
Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie siekia atgauti iki sutarčių pabaigos nepanaudotų įmokų dalis, jau pareiškė pretenzijų už 5,6 mln. litų. Šie klientai neteko draudiminės apsaugos ir buvo priversti draustis kitur. Draudikų biuras, įpareigotas atlyginti tretiesiems nukentėjusiems asmenims draudiminiuose įvykiuose patirtas žalas draudimo bendrovės bankroto atveju, jau išmokėjo daugiau kaip 9 mln. litų, o per 2 mln. litų dar planuoja išmokėti. Šiuos pinigus Draudikų biuras taip pat sieks atgauti iš “Ingo Baltic” bankroto procedūros metu.
Bankrotas gali užsitęsti dar ir dėl to, kad iki šiol niekaip neįsibėgėja varžytinės. “Ingo Baltic” turto, anot administratoriaus atstovo, yra sukaupta nemažai, tačiau pirkėjų antplūdžio per dvejas nekilnojamojo ir ketverias kilnojamojo turto varžytines nesulaukta. Keli butai, administracinės patalpos, garažai, automobiliai neabejotinai yra paklausūs nekilnojamojo turto objektai, tačiau pirkėjai tikisi šį turtą įsigyti kur kas mažesnėmis kainomis.
“Jau tapo įprasta, kad per varžytines bankrutuojančio objekto turtas parduodamas mažesne kaina. Tai nusprendžia ne administratorius. Visą procesą prižiūri kreditorių atstovų susirinkimas ir neleidžia, kad turtas būtų parduotas pernelyg žema kaina”, - tvirtino J.Dzekunskas.
Tyčinio nusikaltimo požymiai
“Ingo Baltic” bankroto aplinkybes aiškinasi ir teisėsaugininkai. Sostinės vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pareigūnai dar pernai rugsėjį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio bendrovės bankroto. Aiškinantis, kas nulėmė tokią draudiko veiklos pabaigą, bankrutuojančioje bendrovėje buvo atlikta revizija, užsakyti specialūs tyrimai, laukiama specialistų vertinimų.
Atliekamas tyrimas detaliau nėra komentuojamas. Pareigūnai “Kauno dienai” tik patvirtino, kad jau yra pareikšti įtarimai vienam buvusiam “Ingo Baltic” vadovui, tačiau jo pavardė neskelbiama. Kada byla galėtų pasiektų teismą, taip pat neprognozuojama, nes tyrimas yra itin didelės apimties.
Teisėsaugininkai tiria ne tik įmonės veiklą, bet ir nekilnojamojo turto pardavimo aplinkybes. Paaiškėjo, kad vos tik “Ingo Baltic” iškilo finansinių sunkumų, jos turtas buvo perleistas šios bendrovės akcininko ir vadovo šeimos nariams, giminaičiams arba kitoms artimoms bendrovėms. Keli butai, administracinės patalpos, dar prieš pritaikius finansines sankcijas ir paskelbus bankrotą, buvo parduotos vieno iš “Ingo Baltic” vadovo giminėms. Kai kuris turtas jau perparduotas tretiesiems asmenims, todėl mažai tikėtina, kad sandorius pavyks anuliuoti.
Grąžins proporcingai
“Kauno diena” tebesulaukia sunerimusių “Ingo Baltic” kreditorių nuogąstavimų, kad bėgant laikui jų palyginti nedidelės kelių šimtų litų sumos gali būti pamirštos. Kai kurie kauniečiai teigė jau praradę viltį, kad kada nors atgaus draudikui sumokėtus pinigus, juolab kad ir paskambinę į administratoriaus biurą neva buvo paraginti nieko nesitikėti.
“Niekada nesu pasakęs, kad žmonės neatgaus savo pinigų. Kažkurią dalį tikrai atgaus. Gal 90 proc., gal 80 proc., o gal dar mažiau”, - kalbėjo J.Dzekunskas.
Jis akcentavo, kad įstatymai net labiau gina buvusius “Ingo Baltic” klientus nei darbuotojus, kurie taip pat yra atsidūrė kreditorių sąraše.
Nors pinigai už varžytinėse parduotą turtą jau pradeda plaukti, jie nebus iš karto dalijami kreditoriams. Anot administratoriaus atstovo, dabar svarbiausia apskaičiuoti, kokia iš tikrųjų yra bendra visų įsipareigojimų suma. Kai bus žinoma bendra skolų suma bei bendra turto suma, bus galima apskaičiuoti proporciją, kiek kiekvienam draudėjui tenka turto iš bankrutuojančios draudimo įmonės.
Nevykdė įsipareigojimų
Kaip jau rašėme, Rusijos kapitalo draudimo bendrovei “Ingo Baltic”, buvusiai “Baltik Garant”, veiklos licencija buvo panaikinta pernai liepą, nes įmonės akcininkai nesuskubo padidinti įstatinio kapitalo. Draudimo priežiūros komisija (DPK), išnagrinėjusi bendrovės finansinę padėtį, rugpjūtį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir inicijavo bankroto bylos iškėlimą.
Kaip viena pagrindinių draudimo įmonės finansinės būklės pablogėjimo priežasčių buvo minima bendrovės 2004 metų ir 2005 metų pirmojo pusmečio nuostolinga veikla, susijusi su įmonės plėtra ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostolingumu.
DPK paskelbė, kad jau nuo 2003 metų “Ingo Baltic” taikė sustiprintos priežiūros modulį, įmonėje buvo atlikti keli patikrinimai, o nuo 2004 m. spalio ši bendrovė kas savaitę teikė ataskaitas apie savo veiklą. Tačiau tokios priemonės, kaip paaiškėjo, buvo nepakankamos ir tik šiek tiek atitolino draudiko bankrotą.
