Infografikas. Lietuva 2008 metais ir dabar: kaip pasitinkame galimą recesiją

2020 metais per pandemiją Lietuvai pavyko išvengti techninės recesijos, t. y. bendrasis vidaus produktas mažėjo tik vieną, o ne du ketvirčius iš eilės. Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais sėkmė taip nebenusišypsos, todėl įdomu palyginti, kaip pagrindiniai Lietuvos rodikliai atrodo šiandien ir 2008-aisiais, kai pastarąjį kartą fiksuotas reikšmingas ekonomikos nuosmukis.

Nors gyventojų skaičius šalyje per 14 metų sumažėjo nuo 3,2 mln. iki 2,8 mln., jų per ketvirtį sukuriamas bendrasis vidaus produktas yra išaugęs. 2008 m. I ketv. sudarė 8,967 mlrd. eurų, o 2022 m. II ketv. – 11,797 mlrd. eurų.
Einamosios sąskaitos deficitas 2008 m. I ketv. siekė -1,5 mlrd. eurų, o 2022 m. II ketv. -1 mlrd. eurų. Tiesa, kaip pastebi „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas pastaruoju metu deficitas yra susidaręs dėl energetikos kainų, kai kelerius metus anksčiau balansas būdavo teigiamas.

„Tiek išorės, tiek vidaus disbalansai šiandien yra mažesni. 2006–2007 m. turėjome didžiulį einamosios sąskaitos deficitą. Paprasčiau tariant, užsienio prekybos deficitą, t. y. žymiai daugiau importuodavome nei eksportuodavome.

2020 m. turėjome didžiulį perteklių. Tiesa, pastaraisiais mėnesiais turime deficitą dėl energetinių kainų šuolio. Esame priklausomi nuo energetinių žaliavų importo, tačiau vis tiek deficitas mažesnis nei 2006–2007 m.“, – pastebėjo jis.

Smarkiai padidėję kai kurie Vyriausybės nustatomi rodikliai. Pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga nuo 231,7 euro iki 730 eurų, minimalus valandinis atlygis – nuo 1,4 euro iki 4,47 euro.