aA
Nekilnojamojo turto kainos, investicijų lygis ir įvairūs lūkesčiai – būtent šie rodikliai, DELFI kalbintų ekonomistų teigimu, situaciją šalies ūkyje atspindi geriausiai.
© DELFI montažas

Buvęs JAV centrinio banko vadovas Alanas Greenspanas kažkada išpopuliarino vadinamąjį „vyriškų apatinių“ indeksą. Pagal jo teoriją, vyriškų apatinių pardavimai, ekonomikai besivystant tolygiai, išlieka stabilūs, tačiau prasidėjus nuosmukiui, smarkiai krenta. Tuo metu pardavimų atsigavimas turėtų parodyti ir šalies ūkio pakilimą.

Ar šis indeksas tinka ir Lietuvoje – patikrinti sudėtinga. Statistikos departamentas tokių detalių duomenų nekaupia, galima sužinoti tik bendras drabužių apyvartos tendencijas.

Kaip matyti iš grafiko, prasidėjus 2008/09 metų pasaulinei finansų krizei, tekstilės, drabužių ir avalynės apyvartos indeksas smuko žemyn, o atsigaunant ekonomikai, stabiliai kyla.

Kokia padėtis yra konkrečiai vyriškų apatinių srityje DELFI pasiteiravo didžiausios Vidurio ir Rytų Europos tekstilės įmonių grupės „Utenos trikotažo“ atstovų.

„Utenos“ prekės ženklo pardavimų vadovė Renata Varaneckienė sakė, kad vyriški gaminiai sudaro 30 proc. visos šiuo prekės ženklu pažymėtos produkcijos.

„Žvelgiant į į vyriško apatinio trikotažo pardavimų tendencijas nuo 2013 metų iki dabar – jos išlieka stabilios ir ryškių pokyčių šioje srityje nėra“, – sakė ji.

Stebi NT kainas

Savo ruožtu „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas DELFI sakė, kad Lietuvoje ekonominius svyravimus geriausiai parodo nekilnojamojo turto (NT) kainos.

„Lietuviai yra labai žemiški ir konkretūs žmonės, todėl investuoti yra linkę į tai, ką gali plika akimi matyti, „pačiupinėti“. Užsienio šalyse žmonės savo santaupas investuoja į daug labiau diversifikuotą portfelį, kuriame vietos atranda ne tik NT, bet ir akcijos, įvairūs investiciniai fondai“, – pasakojo jis.

Rokas Grajauskas
Rokas Grajauskas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tuo metu Lietuvoje, R. Grajausko teigimu, žinoma tik vieną investavimo rūšis – NT.

„Todėl vos tik ekonominiams lūkesčiams pagerėjus, ekonominiam aktyvumui padidėjus, žmonės tuoj pat puola investuoti į NT, o tai neišvengiamai veda prie didesnio NT kainų svyravimo. Ekonominiams lūkesčiams pagerėjus NT kainos šoka į viršų, lūkesčiams krentant, krenta ir NT kainos“, – sakė ekonomistas.

R. Grajauskas pastebėjo, jog praėjusių metų pabaigoje, remiantis „Eurostat“ duomenimis, gyvenamojo NT kainos Lietuvoje jau augo beveik 10 proc. ir tai buvo greičiau nei augo gyventojų pajamos.

„Tai rodo, kad gyventojai vis optimistiškiau, gal net per daug optimistiškai, pradeda vertinti ekonomikos perspektyvas. Tai turėtų būti „raudona lemputė“ finansų sektoriaus tvarumą prižiūrinčioms institucijoms, nes per sparčiai augantys gyventojų lūkesčiai ilgainiui gali vesti prie ekonomikos perkaitimo“, – įspėjo jis.

Investicijų svarba

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas sakė, kad stebi ir svarbiu laiko investicijų lygį Lietuvoje.

„Investicijos sudaro didžiąją dalį šalies ekonomikos ir yra pagrindinis ekonomikos augimo variklis. Jos ne tik kuria naujas darbo vietas, bet ir skatina konkurenciją vietinėje rinkoje bei įgalina įmones taikyti inovatyvias, produktyvumą didinančias technologijas.

Naujų, produktyvesnių gamybos priemonių ir metodų pritaikymas leidžia sukurti daugiau prekių ir paslaugų per tą patį darbo valandų skaičių, o didėjantis produktyvumas lemia aukštesnį pajamų ir darbo užmokesčio lygį šalyje. Tai turi teigiamos įtakos ir valdžios sektoriaus finansams, kadangi didesni atlyginimai lemia didesnes mokestines pajamas“, – aiškino jis.

V. Žukauskas pastebėjo, kad nors po 2009–2010 metų ekonominės krizės investicijų lygis Lietuvoje augo, tačiau pagal šį rodiklį 2016 metai nebuvo sėkmingi – jų net mažėjo.

„Tai nėra teigiama tendencija, rodanti, kad valdantieji turi susirūpinti Lietuvos investiciniu patrauklumu“, – sakė LLRI viceprezidentas.

V. Žukauskas teigė, jog šalys, kuriose vienam gyventojui tenkančių tarpinių ir kapitalo investicijų kiekis yra didesnis, taip pat pasižymi ir didesniu darbo jėgos produktyvumu.

Vytautas  Žukauskas
Vytautas Žukauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Pavyzdžiui, didelių pajamų Vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Danija, Vokietija, Airija ar Nyderlandai taip pat produktyvesnė darbo jėga ir didesnis vienam gyventojui tenkančių investicijų kiekis.

Deja Lietuva, palyginus su kitomis šalimis pagal investicijų lygį, tenkantį vienam gyventojui stipriai atsilieka nuo ES vidurkio. Tai rodo, kad jei norime gyventi taip, kaip gyvena Vakarų Europos ar Skandinavijos gyventojai, turime didinti investicijų lygį šalyje“, – ragino ekonomistas.

Prognozuoja pagal lūkesčius

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kartu su kolegomis banke naudoja daug išankstinių indikatorių, iš kurių pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodologiją konstruoja išankstinių indikatorių indeksą.

„Jo pagalba galima prognozuoti ekonomikos ciklo pokyčius. Paprastai signalas gaunamas 6–9 mėnesius prieš realius pokyčius ekonomikoje“, – sakė jis.

Ekonomistas paaiškino, jog naudoja įvairius lūkesčių rodiklių komponentus.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Domantas Pipas

„Pavyzdžiui, gamybos užsakymai pramonės įmonėse, ne pirmo būtinumo prekių mažmeninė prekyba, butų pirkimo–pardavimo sandorių skaičius, indėlių struktūra ir t.t.“, – sakė N. Mačiulis.

Jis pridūrė, kad seka ir tokius rodiklius kaip vidutinė poilsinių atostogų vertė ir vidutinė trukmė iki užsakytų ir jau apmokėtų poilsinių atostogų.

„Kuo trukmė ilgesnė, tuo lūkesčiai geresni ir noras leisti pinigus didesnis“, – sakė ekonomistas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prie Estijos pakilimo prisidėjęs estas: nustokite pagaliau su mumis lygintis (228)

Svarbiausia ir pagrindinė idėja Lietuvai – pagaliau nustoti lyginti save su estais. Taip teigia...

Eksperto prognozė: kaip kriptovaliutų rinka atrodys 2019 metais (107)

Londono universiteto koledžo mokslininkas Paolo Tasca sako, kad kriptovaliutų rinka tampa vis...

Lietuviai nusiteikę skeptiškai – dalis gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje blogėjo (72)

Gyventojų nuotaikos išlieka stabilios - trečdalis mano, kad ekonominė Lietuvos ir jų šeimos...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (593)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 kalėdines eglutes stotims papuošti (13)

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 eglutes, skirtas papuošti geležinkelio stotims.

Top naujienos

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (88)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (101)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Carolinos Herreros patarimai vyresnio amžiaus moterims: ko niekada neturėtumėte vilkėti (6)

Niekas taip nesendina moters, kaip apsimetinėjimas, kad ji vis dar jauna, įsitikinusi Carolina...

Po triuškinančios pergalės – Jasikevičiaus juokai apie „snaiperį“ Kavaliauską (7)

„Betsafe – LKL “ čempionate Kauno „Žalgiris“ (10/1) Šiaulių „Šiaulius“ (0/11)...

Tamsiausių XX a. laikų atgarsiai grįžta: ištisa tauta sąmoningai marinama badu (58)

Pasaulį šokiravęs žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymas verčia priminti, kad Saudo Arabijos...

Vaida Skaisgirė - apie tai, ko nerodo socialiniuose tinkluose, ypatingą jų namų taisyklę ir iššūkiu tapusią sūnaus Ato savybę (1)

TV laidų kūrėja ir vedėja Vaida Skaisgirė sekantiems ją socialiniuose tinkluose atrodo lyg...

Prie Estijos pakilimo prisidėjęs estas: nustokite pagaliau su mumis lygintis (228)

Svarbiausia ir pagrindinė idėja Lietuvai – pagaliau nustoti lyginti save su estais. Taip teigia...

Adomaitis po pergalės Klaipėdoje auklėtiniams linkėjo suvaldyti emocijas

Vilniaus „Ryto“ vyr. treneris Dainius Adomaitis po Klaipėdoje, stebint daugiau nei 5000...

Į Klaipėdą grįžęs Butkevičius paskandino buvusią komandą (77)

Arnas Butkevičius dominavo aikštėje per pirmą sugrįžimą į Klaipėdą ir atvedė Vilniaus...