Per dvejus metus maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje augo beveik 47 proc., kai vidutiniškai Europoje – 26,5 proc. Dar 2011 m. maisto kainų lygis siekė 88 proc. ES vidurkio, o šiuo metu jį jau viršija. Pavyzdžiui, pieno produktai mūsų šalyje jau kainuoja penktadaliu daugiau nei Suomijoje ar Švedijoje.
Naujausi infliacijos duomenys galėtų būti pozityvia naujiena, rodančia, kad gyventojai galės lengviau atsikvėpti – gegužė ir birželis po ilgo laiko buvo pirmieji mėnesiai, kai bendras kainų lygis šiek tiek sumažėjo, t. y. buvo fiksuojama mėnesinė defliacija.
Visgi ekspertai neskuba žadėti, kad kainų mažėjimas maisto sektoriuje taps akivaizdus.
Ir toliau brangs mėsa
„Birželį pamatėme šiokius tokius maisto pigimo požymius, palyginti su geguže. Bet manau, to priežastis yra grynai techninė, nes vienas prekybos tinklas gegužę buvo stipriai išsišokęs su kainomis, o birželį jas koregavo. Dėl to ir gavome tą efektą, kad praėjęs mėnuo buvo šiek tiek pigesnis“, – laidoje „Delfi tema“ teigė kainų analizės portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.
Pasak jo, birželį simboliškai atpigo pieno produktai, tačiau išaugo mėsos kainos.
Laidoje taip pat dalyvavęs „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis sakė, kad maisto produktų kainos „šiuo metu yra svyravimų stadijoje“, tačiau pažymėjo, kad tikėtis žymesnio jų sumažėjimo tikriausiai būtų nerealu.
„Pieno produktų kainos greičiausiai užsiliks tokios, kokios yra dabar, nes žaliavinis pienas truputį pabrango. Spėju, kad galbūt turėtų pigti norvegiška žuvis. Taip pat turėtų po truputį leistis duonos produktų kainos“, – vardijo D. Dundulis.
Tačiau jis pabrėžė, kad skerdiena per pastaruosius pusantrų metų pabrango dvigubai, todėl mėsos produktų kainos parduotuvėse ir toliau augs: „Kol kas pilno mėsos brangimo vaizdo parduotuvėse nematome, tik dalinį.“
Paaiškino Lietuvos fenomeną
Pasiteiravus, kas lėmė, kad maisto kainos mūsų šalyje augo gerokai sparčiau nei likusioje Europoje, A. Vizickas teigė, kad susidėjo kelios priežastys.
„Viena jų ta, kad bankai pasakė, jog po pandemijos žmonės sukaupė labai daug pinigų, kitas akseleratorius buvo karo pradžia. Didžiosiose ES šalyse kainų augimas buvo nuosaikesnis ir dėl didesnės prekybininkų konkurencijos“, – kalbėjo A. Vizickas.
D. Dundulis tvirtino, kad anksčiau maisto kainos Lietuvoje buvo „suspaustos“, tačiau spyruoklę atpalaidavo pigių pinigų metimas į rinką per pandemiją. Be to, anksčiau Lietuva turėjo konkurencinį pranašumą dėl pigesnių energetikos išteklių ir tam tikrų mokestinės aplinkos aspektų. Bet per šį laikotarpį visi šie pranašumai dingo.
„Mes viską perkame toje pačioje laisvoje rinkoje. Tai kaip Danijoje ar Belgijoje nupirkta mėsa Lietuvoje gali būti pigesnė nei ten? Ir dar kai uždėtas didesnis PVM“, – aiškino „Norfos“ savininkas.
Ne viską įmanoma pagrįsti
Ekonomistas Žygimantas Mauricas neseniai pastebėjo, kad galbūt ne visas maisto kainas Lietuvoje galima paaiškinti racionaliais ekonominiais argumentais. Pavyzdžiui, šiemet sumažėjus pieno supirkimo kainoms, sviestas Lenkijoje atpigo 12 proc., Vokietijoje – net 29 proc., tuo metu Lietuvoje – vos 6 procentais.
Pricer.lt vadovas A. Vizickas teigė, kad tokių produktų, kurie parduotuvėse kainuoja daugiau nei iš pažiūros turėtų, yra ir daugiau.
„Pavyzdžiui, sunku būtų paaiškinti duonos kainą. Bet jei pažiūrėsime į kainų grandines, viskas taps pakankamai aišku. Ūkininkai iš grūdų gauna šiek tiek mažiau, malūnai pajamas pasididino, kepėjai taip pat, o prekybininkai šitoje grandinėje uždirba daugiausiai – du kartus daugiau nei prieš metus. Jei anksčiau uždarbis iš kilogramo duonos siekdavo apie 0,7 euro, tai dabar – 1,4 euro“, – sakė jis.
Pasak A. Vizicko, kainų mažėjimo neskatina ir tai, kad visos maisto gamybos ir prekybos grandys susidariusia situacija yra patenkintos, nes gauna daugiau pajamų, o galiausiai ir valstybė į biudžetą surenka daugiau PVM.
D. Dundulis pripažino, kad praėjusiais metais „Norfos“ pajamos ir pelnas augo, tačiau pažymėjo, kad pelno marža sumažėjo nuo 2,5 proc. iki 2,3 procento.
