Sentimentas ir impulsas taip greitai keičiasi dabartinėje ekonomikoje ir akcijų rinkoje, kad, atrodo, žiūri filmą, įjungęs 3x greitį. Dar birželio mėnesį buvo juntama didelė euforija, kad pandemija įveikta, koronaviruso naujienų srautas sumažėjo iki minimumo, infliacijos bei infliacijos lūkesčių rodikliai fiksavo seniai matytas reikšmes, o investuotojai skubėjo atsikratyti technologijų ir pirko ciklines akcijas.

Ir tada prasidėjo nauja delta atmainos susirgimų banga. Rinka patikėjo laikinos infliacijos idėja, kurią nuo pavasario bandė įteigti JAV centrinio banko atstovai. Apskritai laikinos infliacijos sąvoka yra kažkoks nesusipratimas. Atrodo, visais būdais bandoma pateisinti savo veiksmus, kad tik nereiktų per anksti nutraukti ekonomikos skatinimo. Prieš kelerius metus dėl 5 proc. infliacijos jau visur skambėtų pavojaus varpai, o dabar tai nurašoma lyg niekur nieko, juk tai laikina. Infliacija buvo, yra ir bus laikina visuomet, toks šio indikatoriaus principas, nes to paties prekių ir paslaugų krepšelio dabartinė vertė lyginama su ankstesne verte. Infliacija gali kitąmet nukristi kad ir iki 0 proc., bet prekių bei paslaugų kainos liks ir toliau pakilusios 5 proc., tai kur čia ta laikina infliacija?

Dar pridėjus augančius lūkesčius, kad JAV centrinis bankas neužilgo paskelbs apie laipsnišką ekonomikos skatinimo mažinimą – apie ką visai neseniai kalbėjau ir žurnalo „Investuok“ seminare, ir kad daug investuotojų per greitai ir per smarkiai subėgo į vieną valtį šortindami JAV obligacijas, šių pajamingumai nusileido iki vasario žemumų. Tarkim, 10 metų JAV obligacijų pajamingumas dar balandį buvo pasiekęs beveik 1,78 proc., o birželio pradžioje vis dar laikėsi virš 1,60 proc., bet rugpjūčio pradžioje jau nukrito vos iki 1,16 proc.

Taip investuotojai parodė, jog patikėjo laikina infliacija ir nustūmė palūkanų kėlimo pradžios lūkesčius iš 2022 į 2023 m. O žaliavų kainos pradėjo kristi dar gegužę ir stabiliai leidosi žemyn per visą vasarą. Anksčiau kalbėjom apie pergalingą olimpinį medienos kainos kritimą, atrodo, čia bus pasiektas olimpinis rekordas. Mediena sugebėjo per kiek daugiau nei 3 mėnesių periodą atpigti net 70 proc. Net ir naftos kainos, kurios iš žaliavų laikėsi ilgiausiai, iki vasaros pabaigos nuo liepos mėnesio sumažėjo apie 15 proc.

Bet ironiška tai, kad daugelis nemato, jog ši nauja koronaviruso delta atmainos banga tik dar labiau įkaitins infliacijos lūkesčius. Labai mažai dėmesio žiniasklaidoje sulaukia Kinijos priemonės koronaviruso židiniams lokalizuoti. Tai kažkuriam laikui iš dalies uždaromas antras pagal dydį Kinijos uostas, tai laikinai stabdomi skrydžiai keliuose Kinijos vietiniuose oro uostose, tai trumpam uždaromos gamyklos.

Dar turint omenyje, kokia yra patikima Kinijos valdžios ir vietinės žiniasklaidos skleidžiama vieša informacija, reali padėtis turėtų būti dar prastesnė. Beveik 1,4 mlrd. gyventojų turinti šalis fiksuoja 0 mirčių nuo pat 2021 m. vasario, kai vakcinavimo tempai iš pradžių stipriai atsiliko nuo Vakarų valstybių. Beveik patikėjom, kad tai tiesa.

Ir apskritai užsitęsusi koronaviruso delta atmainos susirgimų banga Azijos šalyse tik dar labiau padidino įtampą tiekimo grandinėse. Nelabai ir mūsų žurnale „Investuok“ aptartas aspektas – dabar prasideda pats įtempčiausias laikotarpis, bendrovės koncentruojasi į paskutinį metų ketvirtį, kuris yra pats aktyviausias prekybos požiūriu. Dėl to ne tik dar labiau brangs prekės bei paslaugos, bet ir vėl gali pradėti brangti žaliavos.

Ir mes turime sparčiai augančias nuomos kainas, kurios vėluodamos vejasi būsto kainų augimą, nors moratoriumas dėl nuomos mokesčių neišgalinčių sumokėti nuomininkų iškraustymo buvo susietas su pandemine situacija JAV ir buvo pratęstas iki spalio. Būsto nuomos dedamoji yra pati reikšmingiausia dalis skaičiuojant grynąją infliaciją (angl. core inflation). Užtenka, kad vien nuoma išlaikys infliaciją aukštame lygyje dar kokius 9–12 mėnesių, nepaisant to, kad dabar infliaciją smarkiai išpūtusios kategorijos turės neigiamą efektą. Ir kai moratoriumas dėl nuomos mokesčių neišgalinčių sumokėti nuomininkų iškraustymo galiausiai nebus pratęstas, nuomos kainų augimas pagreitės dar labiau.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.

Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Numerio tema – kaip apsisaugoti nuo infliacijos? Šiais laikais aplenkti infliaciją, o ypač tą, kurios galime sulaukti netolimoje ateityje, gana nelengvas uždavinys. Kaip šią problemą spręsti smulkiajam investuotojui?

NT rubrikoje svarbiausia tema – NT nuomos klausimai – naujausios tendencijos, kainos, kontingento pokyčiai, pasikeitę įpročiai, grąžos požiūriu patrauklios lokacijos ir didėjanti konkurencija.

Aktualijose apie tai, kad randasi vis daugiau ženklų, jog centriniai bankai vis rimčiau svarsto jau gana netolimoje ateityje mažinti pinigų kiekį ekonomikose – mažinti supirkimo programas, o gal net didinti palūkanų normas. Kokią tai gali turėti įtaką ir kokių sprendimų turėtų imtis investuotojai?

Rubrikoje Vertybinių popierių biržoje: apie plačiai nuskambėjusį „Robinhood“ išėjimą į biržą, pirminį akcijų platinimą – kuo pasižymėjo šios pastaruoju metu ypač linksniuojamos kompanijos žygis į biržą? Lietuvoje nagrinėjame pavyzdinius portfelius – vasarą augimas ypač dosnus – kaip savo portfelius po vasaros performavo profesionalūs investuotojai ir investicijų valdytojai?

Investuotojo dienoraštyje – infliacija ir akcijų kainos – kodėl kai daugelis jau pradeda įtikėti laikina infliacija, infliacijos baubas pasiruošęs grįžti su trenksmu? Ir kaip koreguojamas Ž.Speteliūno S&P500 akcijų indekso scenarijus?

Investavimo strategijose – apie „vienaragius“ – analizė, vertinimo logika – kaip ir kada patrauklu įsigyti jų akcijų, investavimo procesas ir rizikos.

Sutelktinis finansavimas – apie situaciją paskolose – mastai auga, palūkanos mažėja.

Požiūryje kalbiname apribotos rizikos fondo „Covalis Capital“ ekonomistą P. Kunčiną – apie tai, kaip dorotis su nuolat besikeičiančiomis bėdomis ir iššūkiais.

Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu