Kremliaus plataus masto Rusijos ekonomikos militarizavimas padėjo sugriauti prognozes, kad kampanija gali sukelti ekonomikos griūtį, tačiau lėmė kainų augimą visoje šalyje.
Trečiadienį valstybinės statistikos agentūros „Rosstat“ paskelbtais duomenimis, 2024 m. sausį metinė infliacija siekė 7,4 proc.
Šis rodiklis nuo gruodžio nesikeitė ir buvo didesnis nei oficialus centrinio banko nustatytas keturių procentų orientyras.
Kainų augimas – itin jautri tema Rusijos visuomenei, lig šiol puikiai prisimenančiai praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio hiperinfliaciją ir staigią valiutos devalvaciją.
Kylanti infliacija toliau teršia ekonominius rezultatus, kurie, Maskvos manymu, nuo pat 2022 m. vasario, kai rusų kariai įsiveržė į Ukrainą, yra įspūdingi.
Milžiniškos investicijos į karo gamybą, taip pat dideli karių atlyginimai ir išmokos iš esmės padėjo apsaugoti šalies ekonomiką nuo didžiausio vakarietiškų sankcijų poveikio.
Praėjusią savaitę „Rosstat“ pranešė, kad ekonomika 2023 m. augo 3,6 proc., o Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad šiemet ji turėtų išaugti 2,6 proc.
Prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą pateikdavo Rusijos ekonominius rezultatus kaip ženklą, kad Vakarų sankcijos nesuveikė.
Tačiau nepriklausomi analitikai teigia, kad augimą skatina išpūsta karo gamyba, ją palygindami su netvariai didelėmis išlaidomis gynybai Sovietų Sąjungos egzistavimo laikais.
Kai kuriuose su karu nesusijusiuose ekonomikos sektoriuose patiriamas rekordinis darbuotojų stygius – dešimtys tūkstančiai gyventojų išvyko iš šalies, o darbuotojus glemžiasi kariuomenė ir ginkluotės gamintojai.
Norėdamas pristabdyti kainų didėjimą, Rusijos centrinis bankas palūkanas padidino iki 16 proc.
Penktadienį turėtų įvykti centrinio banko posėdis, kuriame bus peržiūrimos palūkanos, o analitikai mano, kad jos greičiausiai liks tokios pačios.
