Vidaus reikalų ministrė taip pat įpareigojo FNTT imtis visų priemonių ES paramos skyrimo kontrolei užtikrinti.
„Negalime leisti, kad visų Lietuvos žmonių gerovei skirtos lėšos nusėstų pavienių asmenų ar interesų grupių kišenėse. Privalome užtikrinti, kad Europos Sąjungos parama būtų skirstoma skaidriai, nes europiniai pinigai yra papildomos galimybės mūsų šalies žmonėms, verslui, švietimui ir bendruomenėms“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Pranešime spaudai akcentuojama, kad NMA yra vienintelė akredituota institucija Lietuvoje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas.
Viena iš numatytų ES paramos grobstymo užkardymo priemonių – sugriežtinta paraiškų pateikimo ir projektų vykdymo kontrolė.
Pažymima, kad FNTT neseniai atskleidė didelio masto piktnaudžiavimą ES lėšomis žemės ūkio srityje. Šiuo metu atliekami tyrimai rodo, kad įvairiais būdais klastojant dokumentus buvo siekiama arba buvo užvaldyta virš 1 mln. eurų paramos lėšų. Šiuo metu pranešimai apie įtarimus pateikti 9 fiziniams asmenims.
Kaip trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė, tyrimai rodo, kad ES lėšų paramą koordinuojančių institucijų veiklos principai turi būti peržiūrėti.
„Sutarėme, kad susėsime tarpinstituciniu lygmeniu ir peržiūrėsime šitą rizikų valdymo algoritmą, įtraukiant visas institucijas tam, kad turėtume labai aiškų standartą, leidžiantį užtikrinti skaidrų Europos Sąjungos lėšų panaudojimą“, – komentavo ministrė.
Anot jos, FNTT akiratyje ES lėšų grobstymo atvejai tampa prioritetine veiklos sritimi.
Ministerija akcentuoja, kad bandymų neskaidriai gauti ES finansinę paramą yra ir kitose srityse. FNTT šiuo metu atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl siekio sukčiaujant užvaldyti ES ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas. 2021 – 2023 m. į teismą perduota 19 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule užvaldytų ES paramos lėšų. Nusikaltimais padaryta arba kėsintasi padaryti virš 15 milijonų eurų žalos. Tyrimuose apribota virš 40 mln. eurų vertės turto.
ES parama kasmet sudaro apie penktadalį Lietuvos metinio biudžeto ir yra stiprus impulsas šalies ekonomikai. Iš viso valstybės biudžeto (15,5 mlrd. eurų) ES lėšos sudaro apie 3,1 mlrd. eurų. Vien žemės ūkiui ES paramos (įskaitant bendrojo finansavimo lėšas) šiais metais suplanuota skirti 0,91 mlrd. eurų, informuojama pranešime.
Žemės ūkio ministras K. Navickas, trečiadienį spaudos konferencijos metu kalbėdamas apie tyrimus dėl galimo ES lėšų grobstymo, minėjo, kad tokios situacijos fiksuotos, siekiant pasisavinti lėšas per tam tikrą paramos programą.
„Precedentas šiam susitikimui buvo informacija apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, galimai piktnaudžiaujant per jaunųjų ūkininkų programą“, – sakė A. Navickas.
„Ir labai geras pasiūlymas yra tos gerosios praktikos iš kitų agentūrų perkėlimas, ypatingai per procesų valdymą, skaitmenizavimą ir tai ves į bendrą siekį skaidrumo, kad parama pasiektų tuos, kam ji yra skirta“, – taip pat akcentavo ministras.
Savo ruožtu FNTT vadovas R. Kiškis teigė nors ir neturįs tikslaus skaičiaus, kiek ikiteisminiame tyrime dalyvauja asmenų, tačiau, pasak jo, jų gali būti „keli šimtai“.
„Tai yra dinaminis procesas, vieni tyrimai yra perduodami į teismą, kiti vyksta iki šiol“, – sakė R. Kiškis.
