„Pastaruoju metu daug kalbama apie naująją mokesčių reformą, kuri, matyt, taps pagrindine priežastimi išnykti tokiai verslo formai kaip verslo patentai. Kažkada lengvatinį apmokestinimą turėjusioms individualioms įmonėms taip pat pranašaujamas saulėlydis.
Pagrindinė priežastis, kodėl IĮ tapo nepopuliarios, pilna šeimininko atsakomybė už visus tokios įmonės įsipareigojimus, tai, kad individuali įmonė dažniausiai yra ne juridinis, o fizinis asmuo, o paskutinis vinis į IĮ karstą buvo atsiradusi nauja moderni mažosios bendrijos verslo vykdymo forma. Šis įmonių tipas nukonkūravo individualias įmones ir net kėsinasi į UAB populiarumą“, – sako tarptautinės įmonių kreditingumą vertinančios įmonės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Individualios įmonės ar dar kitaip vadinamos personalinės įmonės leistos steigti dar 1990 m. Malonu pranešti, kad dvi 1990 m. spalio 11 dieną registruotos įmonės veikia iki šiol. Tai Klaipėdoje įsikūrusi ir pakankamai gerai žinoma Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė bei Ukmergėje veikianti ir prekyba užsiimanti A. Šakalienės individuali įmonė „Buitis“.
Kaip rašoma pranešime, iš viso veikiančių, t.y. turinčių bent vieną darbuotoją individualių įmonių priskaičiuojama 4 825, kai formaliai veikiančių, nors neretai tiesiog numestų, paliktų likimo valiai turime 21 643. Individualios įmonės populiarumo piką pasiekė tolimais 1991 m. Tuomet pasaulį išvydo 28 816 šio tipo įmonių.
„Žmonės buvo ištroškę nuosavo verslo, dažnas tikėjo, kad būti verslininkui ne taip sudėtinga, o tokie dalykai kaip nereikalingas įstatinis kapitalas, palengvinta buhalterinė apskaita buvo pagrindinės priežastys, kodėl naujieji verslininkai nesirinko UAB statuso. Bumas tęsėsi maždaug iki 1995 m., o vėliau IĮ registravimas ėmė trauktis“, – komentuoja S. Žilinskas.
1996 m. naujų individualių įmonių įkurta mažiau nei 10 tūks. (9443), 2000 m. – mažiau nei 5 tūkst. (4145), 2009 m. – mažiau nei 1 tūkst. (760), tiesa, 2014 m. IĮ skaičius vėl pašoko iki 1444, tačiau po to vėl smigo žemyn. O 2022 m. tokių įmonių įregistruota tik 110. Be to, ne viena individuali įmonė reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę.
Ką veikia individualios įmonės
Šiuo metu teisiškai veikiančios šio statuso įmonės daugiausiai užsiima paslaugomis. Tai deklaruoja 45,1 proc. visų veiklą deklaravusių IĮ. 36,2 proc. prekiauja ir tik 18,8 proc. gamina.
„Pasiskirstymas pakankamai logiškas, nes paslaugoms teikti dažnai nereikia didelių pinigų ar įsipareigojimų, o štai gamyba paprastai susijusio su didesnėmis investicijomis, skolinimusi. Jei į veiklas pasižiūrėsime detaliau, pamatysime, kad 7,8 proc. IĮ – tai mažmeninės prekybos įmonės, 5,4 proc. užsiima krovinių pervežimu, 3,8 proc. remontuoja transporto priemones, 2,9 proc. – teikia odontologines, 2,2 proc. – maitinimo paslaugas. Kaip pamatysime vėliau, tarp įvairių TOP dalyvių daugiausia transporto IĮ“, – rašoma pranešime.
Individualių įmonių turime visose 60-yje Lietuvos savivaldybių, tačiau jei pažiūrėsime, kur realiai veikiančių IĮ yra daugiausiai: penketukas atrodys taip: Vilnius (642), Kaunas (417), Klaipėda (230), Panevėžys(217), Šiauliai (209). Įdomu, kad gyventojų kiekiu didesni už Panevėžį Šiauliai individualių įmonių kiekiu jam nusileidžia.
Apie IĮ pasiekimus
Individualios įmonės paprastai nėra labai didelės, nes tiesiog ši juridinė forma nėra pritaikyta stambiam verslui. Tačiau ir čia turime tikrų gigantų. Štai kuro didmenine prekyba užsiimanti Ginto Vaičėno IĮ Šoklys, pernai deklaruoja turėjusi 84 mln. eurų apyvartą.
Kitų IĮ apyvartos kur kas mažesnės. Antroje vietoje atsidūrusios krovinių pervežimais užsiimančios Valerijaus Useno IĮ Usva – 6,9 mln. eurų, trečioje – statybų sektoriuje veikianti L. Petkevičienės IĮ LP statyba – 3,9 mln. eurų, ketvirtoje ir penktoje vietose – vėl transportininkai – P. Lumpicko IĮ UTF – 3,6 mln. eurų ir R. Čekanausko IĮ – 2,7 mln. eurų.
Tačiau pagal pelną didžiausias ne G. Vaičėno IĮ Šoklys, o transporto paslaugas teikianti G.Tankeliun įmonė Hegvita (2,1 mln. eurų), antroje ir trečioje vietoje atitinkamai jau minėtos Šoklys (1,8 mln. eurų) ir USVA (1,4 mln. eurų).
Paėmus visas finansinę atskaitomybę už 2022 m. pateikusias individualias įmones, paaiškėja, kad 250 iš jų yra deklaravusios mažesnę nei 1000 eurų, 235 – nuo 10000 iki 100000 eurų, 239 – nuo 100000 iki 1 mln. eurų, 14 – 1-10 mln. eurų ir tik 1 – 10 ir daugiau mln. eurų apyvartą. Pelningos buvo 67,2 proc. įmonių, nuostolingos – 28,3 proc., uždirbusios nulį pelno – 4,5 proc. įmonių.
Apie IĮ turtą
Svarbiausias bet kurios įmonės turtas – jos darbuotojai. Kaip jau buvo minėta tokio turto individualios įmonės neturi itin daug. Daugiausiai dirbančiųjų – 219 – viešbutį Palangoje valdanti K. Geco prekybos įmonė. 206 asmenis samdo A. Griciaus autotransporto įmonė. Dar viena krovinių pervežėja M. Čyžienės IĮ Milčija turi 162, o žuvį perdirbanti G. Kanaševičiaus IĮ „Desė“ – 155 dirbančiuosius.
Tarp personalą turinčių IĮ didžiausią dalį sudaro įmonės, samdančios nuo 1 iki 10 darbuotojų (92,1 proc.). 11-50 dirbančiųjų triūsia 7,3 proc., o 51-250 asmenų – 0,7 proc. šio tipo įmonių. Iš viso individualios įmonės samdo per 22 tūkst. darbuotojų.
IĮ nėra labai dosnios atlyginimų. Iš tų, kurių atlyginimai vieši (juos skelbia „Sodra“), mažiau nei minimali mėnesio alga (MMA) (840 eurų) moka 52,5 proc., daugiau nei MMA – 46,2 proc. Tiesa, pamaloninančių savo darbuotojus 2000 eurų ir didesniais atlyginimais (iki mokesčių) yra kiek daugiau nei vienas procentas.
Nenuostabu, kad algų rekordininkės yra medicinos paslaugas teikiančios IĮ: J. Jankauskienės šeimos gydytojų centras, IĮ (4096,66 eurų). A. Streikaus IĮ (3830,78 eurų), Trečioje vietoje su 3336,15 eurų turime polimerų žaliavomis prekiaujančią R. Aglinsko IĮ Vailendas. Ketvirtoje – programinę įrangą kurianti R. Bektemirovo firma „Protas ir logika“ (2743,16 eurų) ir muzikos įrangos parduotuvę valdanti IĮ Soundium (2730,80 eurų).
Individualios įmonės turi ir nemažai nuosavų ir išperkamų transporto priemonių. Viso net 17364. Tiesa, realiai visas šis turtas tenka tik kone 5000 IĮ. Labiausiai automobilizuotos įmonės: A.Griciaus autotransporto įmonės (1024), ir jau minėtos M.Čyžienės IĮ Milčija (337) ir USVA (132). Didžiausią dalį (85,4 proc.) tarp autotransporto turėtojų sudaro 1-5 transporto priemonių turėtojos.
Apie ekonominę sveikatą
Deja, tačiau labai nemaža individualių įmonių dalis šiuo metu „jaučiasi“ nekaip. Iš reitinguotų įmonių net 81,2 proc. priskiriamos aštuntai (labai žemas kreditingumas) ir devintai (nemokumas) rizikos klasėms. 16,6 proc. su žemu, žemesniu nei vidutinis bei vidutinių kreditingumu patenka į 5-7 klases ir tik 2,2 proc. gali pasigirti aukštesniu nei vidutinis ar geru kreditingumu.
Tiesa, skolingų „Sodrai“ individualių įmonių yra ne tiek daug – tik 7,9 proc. nuo viso teisiškai veikiančių įmonių kiekio. Be to, kaip jau buvo minėta didelė dalis įmonių realiai neveikia, neturi darbuotojų, tad ir skolų neužsiaugina. 37 proc. visų, skolingų „Sodrai“ įmonių, yra įsiskolinusios nuo 0,01 iki 100 eurų. Daugiausiai įmonių (39 proc.) yra įsiskolinusios nuo 100 iki 1000 eurų, o didžiausia skola siekia viršija 127 tūkst. eurų. Tiek skolinga jau minėta K. Geco prekybos įmonė. Tiesa, visa ši skola yra atidėta.
„Turime ir labai stabiliai ilgesnį laiką veikiančių individualių įmonių. Įmonių stabilumą matuojame pagal tarptautinę Crefocert STABILUS metodiką. Aštuoni individualūs verslai ekonomiškai stabilūs išlieka daugiau penkių metų, o du – ilgiau nei 10 metų“, – sako S. Žilinskas.
