Skaičiuojama, kad valstybė per vieną nedarbo dieną praranda apie 100 mln. litų BVP. Tokios prabangos sau leisti negali net ekonomiškai stiprios valstybės.
„Ilgieji savaitgaliai stumia valstybę į krizę, jie yra pražūtingi“, – piktinosi „KG Group“, valdančios bendroves „Kauno grūdai“, „Kaišiadorių paukštynas“ ir „Vilniaus paukštynas“, valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys. Aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Jonas Karčiauskas mano, kad negamindami produkcijos tik didiname infliaciją.
Našta verslui per sunki
„Viščiukai valgyti nori, nepasakysi jiems, kad dabar šventės, o lesinsime po penkių dienų – darbų stabdyti negalėjome“, – aiškina T.Barštys. Dalis jo vadovaujamų paukštynų darbuotojų turėjo dirbti ir per ilgąjį savaitgalį. Atsikvėpti negalėjo ir tie žmonės, kurie dirba nepertraukiamos gamybos sistemose. Maisto produktus į parduotuves tiekiančių bendrovių pardavimų ir logistikos specialistai taip pat negali mėgautis ilgaisiais savaitgaliais su šeimos nariais.
„Valstybės vadovai užkrovė didžiulę naštą verslininkams, nes jie turi darbuotojams mokėti algas už nesukurtą produktą“, – sakė vienos maisto produktų gamybos įmonės vadovas, suskaičiavęs, kad per pastarąjį ilgąjį savaitgalį bendrovė patirs apie 35–40 tūkst. litų papildomų išlaidų.
„Kraft Foods Lietuva“ Korporacinių reikalų skyriaus projektų vadovas Baltijos regionui Marius Giržadas tikina, jog per ilguosius savaitgalius sudėtingiau planuoti darbus, nes sutrumpėja darbo savaitė arba darbo dienos perkeliamos į savaitgalius. Pastarąjį ilgąjį savaitgalį dirbo bendrovės bulvių traškučių gamybos specialistai, nes gamybos nebuvo galima sustabdyti.
Ilgųjų savaitgalių gali nelikti
Praėjus rekordiniam, penkias dienas trukusiam ilgajam savaitgaliui, gamybos bendrovės prabilo apie milžiniškus nuostolius.
„Kiekviena nedarbo diena didina gamybos sąnaudas, mažina mūsų įmonių konkurencingumą tarptautinėje erdvėje, todėl verslininkai skundžiasi“, – kalbėjo parlamentaras Raimundas Palaitis.
Ilgųjų savaitgalių idėją kritikuoja ir Vidaus reikalų ministerija. Todėl parlamentarai ketina svarstyti galimybę laisvas dienas perkelti į metų pabaigą arba sumažinti tokių dienų skaičių.
Šiuo metu, pagal Darbo kodeksą, jeigu švenčių diena sutampa su šeštadieniu arba sekmadieniu, ji perkeliama į artimiausią darbo dieną.
„Teisingiausia būtų laisvas dienas perkelti į tarpušventį nuo Kalėdų iki Naujųjų metų, nes tuomet žmonės ir taip dirba ne visu pajėgumu, rengiasi šventėms“, – R.Palaitis pabrėžė, kad Vakarų valstybėse Kalėdų atostogos jau seniai yra įteisintos.
Šiuo metu turime devynis ilguosius savaitgalius, įteisinus Kalėdų atostogas, toks liktų tik vienas.
Yra skaičiuojančiųjų pelną
Per ilguosius savaitgalius durų neužveria kavinės, grožio salonai, kitos paslaugų bendrovės.
Tinklo „C&D Style“ generalinė direktorė Kristina Vasiliauskienė pasakojo, kad nedirbo tik kai kurios miestų centruose įkurtos parduotuvės, o esančios prekybos centruose turėjo dirbti, nes taip įsipareigota.
„Šventinėmis dienomis apyvarta sumažėja perpus, nes dovanų tokiomis dienomis niekas neieško. Paprastai jomis pasirūpinama iš anksto“, – sakė K.Vasiliauskienė.
Grožio salono „Skaidra“ savininkė Skaidra Keturakienė sako, kad nedirbti penkias dienas būtų per didelė prabanga, juolab kad laisvadieniais išauga grožio salonų paslaugų paklausa.
Gausų uždarbį skaičiuoja ir patogiose vietose įsikūrusios viešojo maitinimo įstaigos.
„Bernelių užeigos“ projektų vadovė Jolanta Kubolienė sako, kad Senamiestyje esančios kavinės apyvarta buvo ypač gausi, tačiau Šilainių užeigoje uždarbis sumenkėjo.
Klaipėdos restorano „Skandalas“ direktorė Daiva Kunstmonaitė pastebi, kad per ilguosius savaitgalius sumažėja nuolatinių klientų. Visiškai nedirbti šventinėmis dienomis, anot jos, būtų nenaudinga.
„Produktai paprastai užsakomi iš anksto, jie sugestų per nedarbo dienas arba tektų koreguoti užsakymus“, – kalbėjo D.Kunstmonaitė.
